Pasisveikinimo semantika ir raiška

LTPasisveikinimas yra ta etiketo situacija, kai adresantas tam tikra fraze (kartais – veiksmu) patvirtina (ir įtvirtina) savo pažintį su adresatu: sakydamas pasisveikinimo žodžius jis parodo, kad atkreipė dėmesį į adresatą. Pasisveikinimo semantinė struktūra yra tokia: N. (adresantas) ir K. (adresatas) yra tokioje situacijoje, kada galima pradėti bendrauti žodžiu; N. nori parodyti K., kad jam šis kontaktas yra malonus; N. sako pasisveikinimo žodžius; K. supranta N. intenciją ir į ją atsako pasisveikinimo žodžiais; K. sako pasisveikinimo žodžius tam, kad N. suprastų, kad ir jis sutinka kontaktuoti / kad jam kontaktas taip pat malonus. Lietuvių kalbos pasisveikinimo frazės yra išriedėjusios iš anksčiau vartotų palinkėjimų, kuriais buvo linkima arba gerovės tam tikru paros metu (laba diena; labas rytas; labas vakaras), arba adresatui linkima sveikatos (būk pasveikintas; sveikas; sveika). Greta jų vartotos katalikiškos pasisveikinimo formos (Garbė Jėzui Kristui; Tegul bus pagarbintas Jėzus Kristus), kurios sovietmečiu iš aktyvios vartosenos pasitraukė, o dabar vartojamos tik išskirtiniais atvejais, pabrėžiant priklausymą katalikų bažnyčios bendruomenei. Prasčiokiškai kalbantys žmonės vartoja rusiškus pasisveikinimo žodžius priviet, zdorov, o jaunimo žargonui būdingi iš Vakarų pasaulio atėję skoliniai hey, halou, saliut. Kartais vietoj pasisveikinimo frazių vartojami kalbinimai. Tai gali būti palinkėjimai (padėk Dieve) arba įvairios nuostabą reiškiančios frazės ar pasiteiravimai (šimtas metų; kur buvai dingęs ir pan.). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbos etiketas; Pokalbis; Pasisveikinimas; Language etiquette; Conversation; Greeting.

ENGreetings are a form of etiquette where the addresser uses a certain phrase (sometimes – action) to affirm (and confirm) his acquaintance with the addressee. By saying the words of greeting he shows that the addressee has his attention. The semantics of the greeting interchange is as follows: N (the addresser) and K (the addressee) are in a situation where they can undertake verbal communication; N wants to indicate to K that this contact is pleasant; N says some words of greeting; K understands N’s intention and replies with some words of greeting; K says the words of greeting to let N understand that he (K) is also prepared to communicate and that he finds the contact pleasant. Lithuanian greeting phrases have developed from earlier salutations that were used to wish people well at a certain time of the day (Laba diena! [‘Good day!’]; Labas rytas! [‘Good morning!’]; Labas vakaras! [‘Good evening!’]), or to wish the addressee good health (Būk pasveikintas! [‘Be of good health!’]; Sveikas! [‘Hale! (masculine form)’]; Sveika! [‘Hale! (feminine form)’]). Also used were some Catholic forms of greeting (Garbė Jėzui Kristui [‘Praise be to Jesus Christ!’]; Tegul bus pagarbintas Jėzus Kristus) [‘May Jesus Christ be exalted!’], which went out of circulation during the Soviet occupation period and now are only used in exceptional circumstances to stress membership of the Catholic ecclesiastical community. Low class speakers use the Russian greeting words priviet and zdorov or young slang words borrowed from the West such as hey, halou, saliut. Sometimes, instead of greeting phrases, conversation starter phrases are used. This may be expressions of good will (Padėk Dieve! [‘May God assist you {in your task}!’]) or various phrases or questions such as (Šimtas metų! [‘{May you live} 100 years!’]; Kur buvai dingęs? [‘Where have you been?’]).