Viekšnių Biržiškos Žemaičių knygos kultūroje

LTViekšnių gydytojas Antanas Biržiška ir jo sūnūs Mykolas, Vaclovas ir Viktoras aktyviai veikė Žemaičių knygos kultūros baruose. Viekšnių Biržiškų veiklos mastą ir intensyvumą nulėmė šių asmenybių branda, suformavusi brolių regionalistines pažiūras. Viekšniai visada išliko Biržiškų dvasinės atsvaros ir Žemaičių knygos kultūros centru. Nepriklausomos Lietuvos metais Mykolas Biržiška savo darbuose gynė žemaičių tarmės prestižą, Vaclovas Biržiška tyrė žemaitiškąją knygą, o Viktoras Biržiška buvo nelegalios Šiaulių LSDP spaustuvės įkūrėjas. Profesoriai Biržiškos Kaune ir Vilniuje turėjo sukaupę itin dideles ir vertingas bibliotekas. Mykolas ir Vaclovas Biržiškos dalyvavo bibliofilijos sąjūdyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antanas Biržiška; Asmeninės bibliotekos; Bibliofilija; Knygos kultūra; Mykolas Biržiška; Vaclovas Biržiška; Viekšniai; Viktoras Biržiška; Žemaitija (Samogitia); Žemaitijos knygos kultūra; Antanas Biržiška; Bibliophilia; Bibliophily; Book culture; Mykolas Biržiška; Private libraries; Samogitia; Samogitian book culture; Vaclovas Biržiška; Viekšniai; Viktoras Biržiška.

ENThe noble family of Biržiška from Samogitia was formed in the environment of the Samogitian book culture. The Viekšniai physician Antanas Biržiška (1855-1922) had a rich library of universal literature, and was eager to share it with the town's intellectuals. His elder son Mykolas Biržiška (1882-1962) was interested in regionalism and bibliophily. In his works he defended the prestige of the Samogitian dialect, and tried to write in Samogitian. While living in Kaunas and Vilnius, he was a member of XXVII Society of Book Lovers and won fame for his huge library (more than 4 thousand publications). Vaclovas Biržiška (1884-1956), the founder of professional book research, explored Samogitian books. He was one of the founders of XXVII Society of Book Lovers, and held more than 5 thousand publications in his private library. Viktoras Biržiška (1886-1964) was the head of a clandestine printing house of the Lithuanian Social Democratic party in Šiauliai in the years of Lithuanian national revolution (1906). Later, working as a professor in Vytautas Magnus and Vilnius Universities, Viktoras accumulated a rich library of professional literature. In the Soviet period the private libraries of the professors Biržiška were nationalized and depleted, but their stocks survived in large numbers. The Biržiška brothers, who were forced to emigrate, did not lose their interest in Lithuania's Past and their native Samogitia, and joined efforts to publish the work Akksnmlnjuns by Vaclovas Biržiška (3 volumes, 1960-65), whose Samogitianized language clearly reflected their relation with the regional book culture. To the professors Biržiška, Viekšniai have always remained an image of the centre of Samogitian book culture. [From the publication]