Tarmių mentalinio žemėlapio (ne)tikslumo veiksniai: tarmės vartojimas vs. nevartojimas

LTStraipsnis papildo gana negausius perceptyviosios dialektologijos technika besiremiančius tyrimus Lietuvoje. Siekiama ištirti jaunosios kartos vakarų aukštaičių šiauliškių mentalinius žemėlapius ir įvertinti mentalinių žemėlapių tikslumo ryšius su gebėjimu kalbėti tarmiškai. Šis tyrimas prasmingas todėl, kad, žinant paprastųjų kalbos bendruomenės narių nuostatas, galima jas palyginti su informacija, gauta iš geolingvistinių tyrimų, ir daryti prielaidas dėl tarmės gyvybingumo ateityje. Straipsnis parašytas remiantis mokslinio projekto „Bendrinės kalbos vieta mentaliniame lietuvių kalbos žemėlapyje“ duomenimis. Perceptyviojo tyrimo duomenys rinkti 2014 metais. Iš viso tyrime dalyvavo 144 vakarų aukštaičių šiauliškių tarminio regiono tiriamieji. Tyrimas parodo, kad, jaunosios kartos vakarų aukštaičių šiauliškių vertinimu, dominuoja trys tarminio kalbėjimo zonos: Aukštaitija, Žemaitija ir Dzūkija. Mentaliniuose žemėlapiuose išsiskiria vadinamieji prototipiniai tarmių miestai. Mažeikiai, Skuodas, Plungė, Telšiai – žemaičių tarmės prototipiniai miestai, Biržai, Utena – aukštaičių tarmės prototipiniai miestai. Straipsnyje konstatuojama, kad tarmės vartojimas vs. nevartojimas nėra lemiamas veiksnys mentalinio žemėlapio tikslumui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Geolingvistinė kompetencija; Mentalinis žemėlapis; Paprastasis kalbos bendruomenės narys; Perceptyvioji dialektologija; Geolinguistic competence; Mental map; Of the language community; Ordinary members; Ordinary members of the language community; Perceptual dialectology.

ENThe aim of the article is to analyse the mental maps of the Western Upper Lithuania youth residing in Šiauliai region and evaluate the links between the accuracy of the mental maps and the ability to use a dialect. The respondents of the questionnaire name three main dialectal speech zones: Upper Lithuania, Lower Lithuania and Dzūkija. It is interesting that the ethnographic region of Suvalkija is not mentioned. It is assumed that the youth of the Upper Lithuania (Šiauliai) associates Suvalkija dialect with the standard language. Most of the respondents from the Upper Lithuania (Šiauliai) marked particular cities, such as Utena, Marijampolė, Mažeikiai, Skuodas, Plungė, Biržai, Telšiai, Šiauliai etc., in the mental map of Lithuania. These cities are the prototypical cities, which are frequently mentioned in other researches. The prototypical cities of the Lower Lithuania dialect are Mažeikiai, Skuodas, Plungė, Telšiai; whereas, the prototypical cities of the Upper Lithuania dialect are Biržai and Utena. A small number of the respondents approve the scientific classification of dialects, which subdivides Lithuania’s dialects into Lower Lithuania and Upper Lithuania dialects. [From the publication]

• Bendrinės kalbos ir tarmės domenai / Daiva Aliūkaitė, Jolanta Valikonė. Verbum. 2012, t. 3, p. 7-20.
• Bendrinės lietuvių kalbos vaizdinių kalbinio standarto plote tyrimas: vienos Kauno rajono gimnazijos atvejis / Laura Geržotaitė. Lietuvių kalba. 2019, 13, 1 pdf (20 p.).
• Jaunųjų vakarų aukštaičių kauniškių kalbinės gimtinės vaizdiniai: Kauno, Jurbarko, Šakių ir Marijampolės kalbinis (ne)giminiškumas / Laura Geržotaitė. Bendrinė kalba. 2019, 92, 1 pdf (27 p.).
• Jaunųjų žemaičių raiškos idealai : sąmoningosios nuostatos / Daiva Aliūkaitė. Respectus philologicus. 2011, Nr. 20 (25), p. 209-220.
• Lietuvos gimnazistų požiūris: išsilavinimas bendrinės kalbos vaizdiniuose / Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė. Verbum. 2016, t. 7, p. 17-33.
• Lietuvos jaunimo etnografinis-lokalinis tapatumas XXI a.: geografinės apibrėžtys ir kilmė / Asta Venskienė. Lituanistica. 2008, Nr. 1, p. 88–100.
• Lietuvos tarmių vaizdiniai jaunosios ir viduriniosios kartos pietų žemaičių raseiniškių mentaliniuose žemėlapiuose / Diana Vaitmonienė. Perspectives of Baltic philology. 3, Apokalipsy bałtyckich światów / pod red. Jowity Niewulis-Grablunas, Justyny Prusinowskiej, Justyny B. Walkowiak. Poznań: Wydawnictwo Rys, 2017. P. 345-365.
• Nuostatos dėl bendrinės kalbos ir tarmės: Joniškėlio atvejis / Meilutė Ramonienė. Kalbos kultūra. 2006, 79, p. 137-148.
• Objektyvusis tarmiškumas: požymiai ir vertė / Daiva Aliūkaitė. Respectus philologicus. 2019, Nr. 35 (40), p. 63-91.
• Research on perceptual dialectology in Lithuania: subjective dialectal variation of Lithuanian language area in relation to objective variation / Laura Brazaitienė. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings / compiled by Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 267-291, 308-309.
• Tarminis kalbėjimas ir bendrinė kalba: objektyviųjų ir subjektyviųjų skirtumų kultūrinė vertė : disertacija / Daiva Aliūkaitė. Kaunas, 2007. 300 lap.
• The concept of Samogitianness in the Northern Samogitian dialect / Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Saulė Nikartaitė. Valoda: nozīme un forma 2020, 11, p. 39-62.
• The Narrative of a naïve estimator or the spread of perceptual dialectology in Lithuanian dialect research / Daiva Aliūkaitė. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings / compiled by Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 249-266, 307-308.