Keletas senosios Viekšnių bažnyčios istorijos faktų

LTViekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia turėjo tris karališkas fundacijas: apie 1565 m. pirmąją fundaciją, Viekšnių valsčių matuojant valakais, skyrė karalius Žygimantas Augustas. Tikėtina, kad tais metais buvo pastatyti ir pirmieji maldos namai. Antrąją fundaciją skyrė karalius Vladislovas IV Vaza 1636 m., trečiąją - karalius Jonas Sobieskis 1682 m. Iš viso Viekšnių klebonas valdė 23 valakus ir 18 margų žemės. Plintant reformacijai, pirmoji bažnyčia galėjo būti užimta protestantų. Kontrreformacijos laikotarpiu, 1634 m., buvo pastatyta antroji Viekšnių bažnyčia, sudegusi švedų antpuolių metu. 1680 m. atstatomai bažnyčiai buvo parinkta nauja vieta. Ši trečioji XVII a. medinė bažnyčia išstovėjo iki 1854m v kol buvo pastatyti nauji mūriniai maldos namai. Dviejų amžių būvyje senoji Viekšnių bažnyčia patyrė ne vieną rekonstrukciją ir remontą, keitėsi interjeras, altorius įprasminę dailės kūriniai ir jų sakralinis turinys. Viekšnių bažnyčios altorių ir jų meno kūrinių turinį veikė vyravusios kontrreformacijos idėjos, baroko kultūra ir vietinės dailės tradicijos. Straipsnyje, remiantis archyviniais šaltiniais, bandoma apžvelgti senosios Viekšnių bažnyčios XVII-XVIII a. istorinę raidą, rekonstruoti jos interjero vaizdą, aptarti svarbiausios sakralinės įrangos - altorių - kaitą bei susiklosčiusias maldingumo tradicijas ir formas, juo labiau, kad iš kadaise buvusio itin gausaus šios bažnyčios sakralinės dailės paveldo iki mūsų dienų neišliko nė vienas altorinis vaizduojamosios dailės kūrinys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Altorius; Altorius, sakralinė; Barokas; Baroko kultūra; Bažnyčia; Dailė; Fundacija; Ikonografija; Kultūra; Sakralinė; Viekšniai; Viekšnių bažnyčia; Altar; Art; Baroque; Baroque Culture; Church; Culture; Foundation; Iconography; Sacral; Sacral Art; Viekšniai; Viekšniai Church.

ENThe Viekšniai Church of St John the Baptist had three royal endowments: the first endowment was granted by King Sigismund Augustus ca. 1565, when the Viekšniai rural district was measured in włóki; it is possible that the first house of prayer was built in the same year. The second endowment was granted by King Wladislaw IV Vasa in 1636, and the third - by King Jan Sobieski in 1682. AH in all, the Viekšniai dean owned 23 włóki and 18 morgens of land. With the spread of the Reformation, the first church was possibly used by the Viekšniai evangelical community. In the period of Counter-Reformation, the second church of Viekšniai was built in 1634; it burned down during the attacks of the Swedes. Ca. 1680-85 a new location was chosen for the church. This third wooden church stood until 1854, when a new brick house of prayer went up. In the course of two centuries the church went through several reconstructions and renovations; its interior furnishing, altar-pieces, and their sacral contents changed, but it reflected many features characteristic of the sacral buildings of the Samogitian diocese in the 16th-18th centuries. The old church of Viekšniai should be attributed to the group of wooden Baroque churches of cruciform plan, which belonged to the type of folk architecture prevalent in the Samogitian diocese. The presbytery, separated by a crossbeam containing a composition of the Crucifixion, side chapels, and sumptuous altars dominated the continuous interior space.The church is equipped with wooden furnishings produced in artisans' workshops and, to a lesser degree, by local joiners. Their artistic quality is revealed by two-tiered architectural altar retables lavishly decorated with columns, sculptures, and carved decorative elements. The sacral content of these altars is reflected in paintings created by local artists. Like other churches of the Samogitian diocese, the Viekšniai church did not contain artistic works brought from the West. The distinguishing feature of this church is the abundance of altars, testifying to highly developed forms of piety related with the worship of saints and holy persons. The Viekšniai church reflects the most typical feature of Baroque spirituality - the worship of the Blessed Virgin Mary and the elevation of Christ's suffering, expressed through the image of the Crucified Jesus. A relatively early and highly expressive tradition of piety to the Holy Name of Jesus and the Blessed Virgin Mary should also be noted. In the course of centuries the worship of St. Anthony, St. Barbara, St. Joseph, and St. John of Nepomuk, typical of the entire Catholic community of the Samogitian diocese, was meaningfully integrated in the emerging traditions of this church. [From the publication]