Z badań nad zasobami wodnymi Wielkiego Księstwa Litewskiego. Niewodnictwa w świetle "Lietuvos Metrika” (do końca XVI w.)

LTLDK vandens resursų tyrimai gerai įsipaišo į gamtinės aplinkos istorijos tyrimų kryptį (angl. environmental history), kuri siekia parodyti sąveiką tarp žmonių civilizacijos ir gamtos amžių eigoje, kokia aplinka supo ikiindustrinės epochos žmogų, kaip jis ja naudojosi. Istorikai, tyrę LDK ūkio istoriją, vandens resursų panaudojimu iki šiol domėjosi tik marginaliai. Straipsnyje nagrinėjama istorinė informacija, susijusi su žvejyba po ledu tinklais, kaip ji yra užfiksuota „Lietuvos Metrikos“ dokumentuose iki XVI a. pabaigos. Šis žvejybos būdas, iš kanapių pluošto nupintais tinklais, žinomas jau XIV amžiuje, XVI a. antrojoje pusėje išaugo iki gerai sukonstruoto žvejybinio ūkio rango, davusio didelį pelną ir apdedamo mokesčiais. Nors žiemą ant ledo dideliais tinklais žvejoti kartais reikėdavo net keliasdešimt žmonių, o taip pat kelių arklių traukiamos jėgos, tačiau taip sudėtingu būdu buvo pagaunama daug žuvies. Taip žvejoti vienam ar kitam ežere reikėjo gauti privilegiją iš didžiojo kunigaikščio, kas atsispindi Lietuvos Metrikos knygose. Žvejybos ūkiniai aspektai buvo reguliuojami valdovų, o nuosavybės teisės į ežerus ir upes normos buvo įrašytos į 1529 m. Lietuvos Statutą. Reformuojant žvejybos verslą ypač svarbūs buvo Žygimanto II Augusto 1557 m. ir 1567 m. norminiai teisės aktai. Pirmajame iš jų nustatomi leidžiami žvejybos įrankiai kunigaikščio valdų pavaldiniams, žvejojantiems savo reikmėms. Antrajame miškininkai buvo įpareigoti kontroliuoti žvejybą jiems priskirtuose vandenyse miško plotuose. Straipsnyje aprašomi kai kurie konkretūs senovinės žvejybos verslo atvejai.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Metrika; 16 amžius; Valdymas; Vandens ištekliai; Žvejyba; Aquatic resources; Fish and fisheries; Fishing; Lithuanian Metrica; Lithuanian XVI c. history; Management.