Folwarki państwa zakonu krzyżackiego w Prusach na tle jego gospodarki w dobie unii horodelskiej

LTStraipsnyje analizuojama Kryžiuočių ordino valstybės raida keleri metai po Žalgirio mūšio. Siekiama nustatyti, ar šis mūšis paveikė visuomeninę ir ūkio organizaciją. Apžvelgęs visą kryžiuočių ūkinę fiskalinę medžiagą, autorius daro išvadą, kad karinis pralaimėjimas Lenkijai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) nebuvo visiška ūkine katastrofa ordino valstybei. Maždaug nuo 1419 m. ordino pajamos vėl ima stabiliai augti, o dykrų (tuščių, nenaudojamų žemės plotų) padidėjimas siejamas ne tiek su demografiniais Didžiojo 1409-1411 m. karo nuostoliais (labai smarkiai nuniokota tik Chelmo žemė), bet su valstiečių teise išeiti į miestą amatininkauti ar persikelti kitur paliekant žemės naudmenas. Tai buvo leidžiama daryti tik atsiskaičius su ponu, sumokėjus visus mokesčius pinigais ir natūra, likvidavus skolas. Panašūs procesai vyko ir to meto Pamario (Pomeranijos) žemėse. Tiesa, išeiti galėjo tik valstiečiai-vokiečiai, vietiniams prūsams tokia teisė nebuvo suteikta. Tezė apie po karo sekusią krizę nėra akivaizdi - karo padariniai Ordinui nebuvo pragaištingi, nes iki jo egzistavęs ūkinis ordino potencialas ir jo infrastruktūra palivarkuose prie pilių arba domenuose sudarė geras sąlygas tolesniam kryžiuočių ūkio funkcionavimui. Nepaisant patirtų nuostolių, dalis ūkių buvo greitai atstatyta, atkurta žemėvalda ir prieškarinis galvijų skaičius.Reikšminiai žodžiai: Palivarkai; Prūsija; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Ūkinė dvarų veikla; Ūkio istorija; Ūkio raida, 1412–1417 m; Economic development, 1412–1417; Economic history; Granges; Manorial economic activities; Prusia.