LTTyrime apžvelgti ginkluotės elementai, kuriuos iš Baltijos tautų perėmė Kryžiuočių ordinas. Kryžiuočiai, atsikėlę į mūsų regioną iš Palestinos stepių ir dykumų, susidūrė su visai kitokiu priešu. Jie neišvengiamai turėjo keisti ne tik savo kariavimo būdą, bet ir perimti kai kuriuo nukariautų tautų ginkluotės elementus ar kariavimo būdą. Remdamasis kelių valstybių muziejuose išlikusia ikonografine medžiaga autorius konstatuoja buvus tris tokius pagrindinius skolinius. Tai skydas (tarcza), turėjęs dvi atmainas: nedidelį raitelio skydą (tarcza) ir didelį pėstininko skydą (pawiązka), dažnai dengusį visą karį, turėjusi atramą arba įsmeigiamus strypus (pvz. karinių stovyklų apsaugai). Šie skydai per Mozūriją, Prūsiją ir Lenkiją pasiekė ir Vakarų Europą, juos naudojo husitai. Kitu skoliniu buvo šalmas. Aprašomos kelios šalmo versijos, tarp jų Pekilhube (vok.) su smailia veidine dalimi (šuns snukis), papildoma apsauga kario veidui, kaklui ir pečiams (įvairios tinklinės apsaugos ir kita). Trečiuoju skoliniu buvo ietis (wlocznia), kurios trumpesnė versija vadinosi sulica (smigis) ir kuri buvo naudota artimame mūšyje. Ši ginkluotė nebuvo labai brangi pvz., skydai dažniausiai būdavo liepos medienos, apkalti audeklu, iš vidaus dar ir oda. Daroma išvada, kad kryžiuočiai buvo praktiški ir mielai naudojosi savo priešininkų ginkluote, o tokio tipo skydai, šalmai ir ietys buvo populiarūs ir tarp ordino elito.Reikšminiai žodžiai: Ginklai; Ietis; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Lietuvos Didžioji Kunigaikštija, XIII–XV a.; 14 amžius; 15 amžius; Prūsija, XIII–XV a.; Skydas; Šalmas; Arms; Grand duchy of Lithuania, 13th–15th century; Helmet; Lance; Lithuanian XIV-XV c. history; Prussia, 13th–15th century; Shield; Teutonic Order, 13th–15th century.