LTStraipsnyje, remiantis išlikusiais negausiais šaltiniais, nagrinėjama lietuvių XIII–XIV a. pagrobtų belaisvių problema ir jos įtaka lenkų – lietuvių santykiams iki Krėvos unijos. Istoriografijoje galima rasti nuomonę, kad tie lenkų belaisviai, prievarta atgabenti į Lietuvą, sudarė svarbų demografinį ir kultūrinį elementą viduramžių Lietuvos istorijoje. Vis dėlto nereikia ignoruoti to, kad XIV a. vyko ir tam tikras lenkų ir lietuvių suartėjimas sudarant sutartis, kurios buvo sutvirtinamos viešpataujančių giminių atstovų santuokomis. Yra žinomas istorinis faktas, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas 1325 m. išleido savo dukterį Aldoną už Lenkijos karaliaus jauniausio sūnaus Kazimiero. Tuo ir kitais atvejais lenkų pusė galėjo išsireikalauti lietuvių pagrobtų belaisvių grąžinimo. Šaltiniuose apie tokius dalykus rasime mažai, tačiau pasirėmus analogijomis, pavyzdžiui, nagrinėjant krikščionių misionierių Kirilo ir Metodijaus veiklą pagonių žemėse (pas chazarus), yra žinoma, kad buvo rūpinamasi krikščionių belaisvių išlaisvinimu. Išnagrinėjus turimą medžiagą galima teigti, kad lietuvių teritorijose XIII ir XIV a., iš tikrųjų, būta nemažai belaisvių iš lenkų žemių (tūkstančiais). Vis dėlto kadangi XIV a. politiniai įvykiai, susiję su lenkų – lietuvių santykių normalizavimu, leido jiems sugrįžti į gimtąsias vietas, tai lenkų kaip etninės grupės buvimas lietuvių tuometinėje visuomenėje buvo tiek palyginus trumpas, kad lenkų belaisviai nepadarė didesnės įtakos Lietuvos vidaus gyvenimui, kaip tai norėtų matyti kai kurie lenkų – lietuvių santykių tyrinėtojai.Reikšminiai žodžiai: Karai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkų belaisviai Lietuvoje; Lietuvos Didžioji Kunigaikštija, XIV a.; 13 amžius; 14 amžius; Piastų valdomos lenkų kunigaikštystės, XIV a.; Įkaitai; Grand Duchy of Lithuania, 14th century; Hostage; Lithuanian XIII-XIV c. history; Polish captives in Lithuania; Polish duchies ruled by Piasts, 14th century; Wars.