Litewskie najazdy na Małopolskę w XIII i XIV w.

LTKarinis aktyvumas buvo viena geriausiai matomų šaltiniuose lietuvių valstybingumo funkcionavimo formų nuo pat jo istorijos aušros. Karingumas pasireiškė tiek atremiant priešiškus antpuolius į lietuvių gyvenamas teritorijas, tiek puolamuosiuose žygiuose prieš visus kaimynus: Rusią; kryžiuočių Prūsiją; Livoniją ir Lenkiją. Lenkų – lietuvių ruože pirmasis tos konfrontacijos etapas tenka XIII a., kai lenkų žemėse reiškėsi susiskaldymas kartu dinamiškai augant jaunai baltų valstybei, kuri Mindaugo laikais tapo svarbiu politiniu veiksniu toje Europos dalyje, – į Rytus nuo Prūsijos. Kitame šimtmetyje, t. y. XIV a., susidūrė atsinaujinusios Lenkijos Karalystės ir pastoviai didinusios savo teritorinę aprėptį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės interesai, visų pirma, konkuruojant dėl Rusios Haličo-Vladimiro žemių. Straipsnyje, remiantis negausiais rašytiniais šaltiniais, nagrinėjami lietuvių vykdyti Mažosios Lenkijos užpuldinėjimai XIII ir XIV a. Pagonis lietuvius ir jotvingius kai kurių lenkų žemių valdovai pasitelkdavo vidaus kovose su savo priešininkais. Be to, lietuviai bendradarbiavo su Haličo-Vladimiro kunigaikščiais, kurie konfrontavo su kaimyninėmis lenkų žemėmis. Lietuviai vengė didelių mūšių, užpuldinėjo Mažąją Lenkiją išnaudodami netikėtumo momentą, o po to su grobiu pasitraukdavo. Lietuvos karinis potencialas buvo viena iš svarbiausių prielaidų, skatinusių lenkų politinius vadovus ieškoti susitarimo su lietuviais. Dėl to jau XIV a. pabaigoje Lietuva iš priešo tapo artimu Lenkijos Karalystės sąjungininku, o vėlesniais amžiais sudarė su Lenkija vieną valstybę.Reikšminiai žodžiai: Jotvingiai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvių puolimai; 13 amžius; 14 amžius; Mažoji Lenkija; Mūšiai; Batlles; Lithuanian XIII-XIV c. history; Lithuanian attacks; Polonia Minor; Yotvingians.