Vilniaus miesto kraštovaizdžio būklės (psichoekologiniu aspektu) kaitos prognozavimo problema

LTVilniaus miesto kraštovaizdžio būklės kaitą bandyta prognozuoti remiantis neseniai atliktų jo kraštovaizdžio būklės tyrimų medžiaga (Jankauskaitė ir kt., 2003), apsiribojus 109,3 km2 miesto branduoliu (apie 27% viso miesto ploto). Galimi miesto kraštovaizdžio būklės pokyčiai ir buvo nagrinėti apsiribojant šia miesto dalimi. Be to, šiame darbe nagrinėti artimiausiam laikotarpiui - iki 2005 metų - numatomi kraštovaizdžio pokyčiai. Numatyti, kaip keisis kraštovaizdžio būklė urbanizuotoje aplinkoje, - sudėtingas uždavinys, pirmiausia priklausantis nuo duomenų apie planuojamą miesto aplinkos keitimą apskritai. Be to, būtina atsižvelgti į pokyčius krašto ir miesto ekonomikoje, visuomeninį požiūrį į miesto aplinką, galimą įsisenėjusių ekologinių problemų paaštrėjimą ir su tuo susijusį kraštovaizdžio būklės gerinimo spartinimą, taip pat geopolitines aktualijas (susijusias su miesto reikšmės augimu Europoje, padidėjusiu patrauklumu užsienio investicijoms). Vilniaus miesto parengtame Bendrajame plane (Vilniaus..., 1999) numatyti įvairių krypčių pokyčiai, galintys turėti įtakos kraštovaizdžio būklei ateityje. Tai miesto žemės funkcinės paskirties perskirstymas, susisiekimo linijų papildymas ir renovavimas, užstatymo pokyčiai. Miesto kraštovaizdžio būklės prognozės tikslumas priklauso nuo pasirinktos metodikos. Vienintelis šaltinis, kuriuo remiantis galima tiksliausiai numatyti kraštovaizdžio būklės kaitą, yra planavimo dokumentai. Šio tyrimo lygmuo neatitiko detaliųjų planų lygmens, todėl teko apsiriboti miesto Bendrojo plano teikiama informacija.Tai informacija apie žemės funkcinės paskirties keitimą, kuria remiantis prognozė labiau apibrėžiama ir patikslinama, nes iš turimų duomenų apie esamą kraštovaizdžio būklę dabartinėse funkcinėse miesto dalyse įvertinti būsimus kraštovaizdžio būklės pokyčius naujose funkcinėse miesto dalyse įmanoma tik su tam tikra paklaida. Kraštovaizdžio būklės prognozė apima Vilniaus miesto teritoriją, kur planuojama keisti funkcinę žemės paskirtį (apie 23% tirtos miesto teritorijos). Darbas atliktas parėmus Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Kraštovaizdis; Kraštovaizdžio būklės vertinimas; Kraštovaizdžio funkcijos; Miesto kraštovaizdis; Prognozavimo problemos; Psicho-edukacinis aspektas; Vilniaus miestas; Landscape; Landscape condition assessment; Landscape features; Problem of prognosis; Psycho-educational aspect; Urban landscape; Vilnius city.

ENIn socioecological (psycho-ecological) aspect the condition of Vilnius urban landscape may be predicted for territories with a planned change of function (23% of the territory of Vilnius). It is based on the data about the average actual state of landscape in each function (Table 1) and on preconception that this state will continue in the nearest future. The evaluation of the mentioned actual condition of landscape is then transfered to a territory with a newly formed function. Prediction also depends on many factors like priorities of economy and sustainable development as well as on public attitude towards the quality of environment and even the territorial differences of this attitude. It is not feasible to evaluate the combination of all the mentioned factors and its changes in a time course, so this reduces the accuracy and reliability of the prediction. The changes of the landscape state are accounted for by the fact that the changes of territorial functions take place to the disadvantage of natural territories that improve the general condition of landscape. The most wide-spread case of functional change occurs when a certain type of functions, characterized by high tecnogenization (residential, public, commercial, industrial, infrastructural) are replaced by the functions of similar level of technogenization (about 9 km2 ). Conversion of relitavely natural territories (forests, recreational territories, areas of general use) to technogenized units takes place in about 4.5 km2 . The reverse conversion - technogenized territories to natural - occupies an area of about 2.2 km2 . There also exist territories with variable functions, which are converted to seminatural areas (gardens, spare land plots, economic territories) or the other way round - the seminatural areas are converted into areas with other functions (9.9 km2 ).Estimation of the change of qualimetric landscape condition evaluation has revealed that in territories with the planned change of functions the landscape condition will deteriorate by 10.58% (mostly due to mentioned reduction of relatively natural areas; Table 2). The predicted deterioration of landscape will include large areas of Valakupiai (the north-eastern part of Vilnius), Pilaitė (the western part of Vilnius), Vilkpėdė (the southwestern part of Vilnius), etc. residential territorial units. The predicted areas of improvement are located south of the railway station, west of the airport and in some parts of Žirmūnai, Vilkpėdė, Naujamiestis and Visoriai residential units (Fig.). As for the whole investigated area, positive changes of landscape - related with reorganizations provided for in the General Plan - will, apparently, occur in some northern and central residential parts of Vilnius (Justiniškės, Pašilaičiai, Pilaitė, Fabijoniškės, Šeškinė, Šnipiškės, Naujamiestis, Jeruzalė, Žvėrynas, and Šiaurės miestelis territorial units) and public centre of the city where the area of greeneries will be expanded (immediate environment, local parks). The planned densification of building up will deteriorate some areas in some western, northern, and central city parts (Naujamiestis, Šnipiškės, Žirmūnai, Lazdynai). The planned roundabout ways may deteriorate the landscape (in terms of chemical pollution and noise) of some residential and public areas (southern and northern parts of Vilnius: southwards of Lazdynai, Lazdynėliai, surroundings of University Hospital of Emergency Medical Service, northern part of Justiniškės, southern part of Pašilaičiai, Šeškinė, Fabijoniškės, northern part of Žirmūnai).Performed prediction reflects the future tendencies of landscape condition change. Growing economical and social activities will deteriorate the working and living conditions with respect to normative parameters, i.e. through growing pollution, expansion of technogenic cover, contraction of greeneries, etc. However larger investments into environment tidiness will partly compensate the reduced ecology through stability of psychological acceptability situation. The investigation was sponsored by the Lithuanian Foundation of Science and Studies. [From the publication]