LTTurkijos visuomenei yra mažai žinomi Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje gyvenantys totoriai. Tačiau Turkijos turkologai turėtų nagrinėti ir analizuoti Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos totorių arabiškais rašmenimis parašytus religinius tekstus, jų papročius ir tradicijas. Straipsnyje autorius nagrinėja folklorą. Šio mokslinio darbo dėmesio centre yra Lietuvos totorių tradicinė gyvensena ir kultūra, kuri analizuojama lyginant Lietuvos totorių ir Anatolijos turkų gimimo tradicijas. Lietuvos totoriai yra XIV a. iš Krymo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvykusių totorių palikuonys. Todėl yra naudinga palyginti totorių grupių, kartu gyvenusių Aukso ordoje, gimimo tradicijas. Ši lyginamoji analizė apsiriboja Krymo totorių tyrimu. Rengiant straipsnį teko remtis negausiais duomenimis, pateiktais lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. Pažymėtina, kad istoriografijoje rasta informacija yra panašaus pobūdžio. Pagrindinė medžiaga, leidusi atlikti Lietuvos totorių ir Turkijos turkų gimimo tradicijų lyginamąja analizę, yra Stanislovo Kričinskio veikalas „Tatarzi litewscy. Proba monografii historyzczno-etnograficznej“, išleistas 1938 m. Varšuvoje. Be šios knygos, Lietuvos ir Lenkijos totorių tradicinė gyvensena minima dar dviejų mokslininkų, Jakovo Grišino ir Mareko M. Dziekano, darbuose. Mus pasiekusi negausi informacija leidžia suprasti, kad Lietuvos totorių ir Anatolijos turkų vaiko gimimo tradicijos daugiausia yra panašios. Šiame straipsnyje, kurio rezultatus riboja šaltinių stoka, parodyta tik dalis šių panašumų. Lietuvos totoriai ir Anatolijos turkai išpažįsta tą pačią religiją ir turi bendras šaknis, todėl jų tradicijų panašumai yra savaime suprantami. Skirtumus galima būtų paaiškinti istorija, geografine aplinka, politine įtaka, santykiais su gretimomis visuomenėmis ir tradicijos galia. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos totoriai; Tradicijos; Tatars of Lithuania; Traditions.