Lietuvos retai apgyventų teritorijų socialinės ir ekonominės būklės ypatybės

LTĮprasta manyti, kad Lietuva - seniai įsisavintas ir gana tankiai apgyventas kraštas. Nepaisant to, Lietuvoje yra teritorijų, net ištisų regionų, taip pat tarpvalstybinių, kuriuose gyventojų tankumas yra nedidelis. Šios teritorijos išsiskiria labai savitais demografiniais, ekonominiais, socialiniais ir kitokiais rodikliais. Europos Sąjungoje tokiuose regionuose (Suomijos ir Švedijos šiaurėje, vidurio Ispanijoje ir Prancūzijoje, Škotijoje ir kitur) įgyvendinama speciali regioninio vystymo politika (Jauhiainen, 2000). Šiaurės šalyse regioninė politika gana sėkminga - aukštas pragyvenimo lygis pasiektas visoje teritorijoje, nepriklausomai nuo kai kurių regionų atokumo ir mažo gyventojų tankumo. Parama retai apgyventoms teritorijoms - vienas iš ES prioritetų. Retai apgyvendintų teritorijų (toliau - RAT) darnus (subalansuotas) vystymas išlieka viena aktualiausių problemų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvoje apie RAT ir jų vystymą iki šiol nedaug tegalvota. RAT demografinėmis, socialinėmis ar kitomis ypatybėmis anksčiau buvo mažai domėtasi. S. Stanaitis aprašė Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionalinių parkų gyventojų demografinę ir socialinę būklę (Stanaitis, 1998a, 1998b, 2001), taip pat buvo nagrinėtos specifinės demografinės tendencijos Lietuvos pasienyje (Stanaitis, Baubinas, Kriaučiūnas, 1999; Baubinas, Stanaitis, 2001, 2002). Specialiai RAT detaliu lygmeniu pradėjo nagrinėti A. Marcinkėnaitė (Marcinkėnaitė, 2001, 2003), V. Daugirdas (Daugirdas, 2002a, 2002b). Geologijos ir geografijos instituto Visuomeninės geografijos skyrius kartu su Vilniaus universiteto magistrantais savo iniciatyva ir lėšomis ėmėsi giliau tyrinėti šį mažai težinomą, bet svarbų visuomenės ir valstybės mastu, fenomeną.Buvo apklausta 41 retai apgyventa seniūnija (gyventojų tankumas - iki 10 žmonių 1 kv. km ir šiek tiek daugiau), iš kurių gauta 21 atsakyta anketa. Remiantis apklausos medžiaga bei kita informacija ir nagrinėjamos Lietuvos RAT demografinės, socialinės bei ekonominės ypatybės. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Ekonominė būklė; Gyventojai; Retai apgyvendintos teritorijos; Socialinė būklė; Socialinė ir ekonominė būklė; Economic status; Population; Social and economical status; Social status; Sparcely populated territories; Sparsely populated territories.

ENThough commonly assumed as long ago assimilated and densely populated country Lithuania has territories and even regions (including trans-national) with low population density. These territories stand out for very specific demographic, economic, social, etc. Indices. Special policy of regional development has been implemented in similar regions of the European Union. The Lithuanian sparsely populated territories have not so far been an issue of special concern. The present work deals with the sparsely populated territories in Lithuania, i.e., with the territorial units whose population density is <10/km2 or is rapidly approaching this value due to demographic tendencies. The list of 'seniūnija' (smallest administrative units within municipalities) is given in Table 1. The aim of this work is to determine the status of the Lithuanian sparsely populated territories (SPT) and to ground the preconditions of sustainable development for the purposes of regional policy. The main task are: to find out the distribution of sparsely populated territories (taking into consideration the international aspects); to evaluate the demographic status of sparsely populated territories and its change trends; to define the problematic aspects of the demographic capacity of the sparsely populated territories; to describe the social economic status of the sparsely populated territories; to ground the necessity for special development policy of SPT. It was determined that according to the dominant criteria of the EU a large part of Lithuania can be regarded as sparsely populated: 31% of the territory accomodate only 13% of the total population. Most of SPT form continuous areas in the low productivity forested northeastern and southern parts of Lithuania. More than 40 Lithuanian „seniūnija" are sparsely populated and their number tends to increase.The trans-national Lithuanian-Latvian-Belorussian wasteland is distinguishable even on the scale of European map. This wasteland could become on important subject of general policy. The distinguishing features of the social economic status of SPT are: - very small farms; - especially high number of homesteads with one inhabitant (a problem of lonely old people); - relatively low criminality; - political voting activity is higher than the average value for the country and its rural areas. It should be noted that the agrarian demographic capacity (number of people able to subsist on agriculture) is by a few times lower than the number of the population. This suggest the dominance of other earnings than from agriculture. Unfavourable for farming natural geographical conditions, social and economic backwardness, reducing network of social institutions and related social degradation and intensive depopulation are a serious obstacle for further economic and social development of SPT. This leads to the following conclusions:- there are no natural (demographic, natural resources, etc.) preconditions for improvement of demographic status in the SPT;- intensive depopulation and reduction of population density will continue in the nearest future; -a new wave of depopulation or extinction of local (permanent) residents is expected in the coming 15-20 years; - the area of SPT will increase. In order to avoid depopulation and ensure modern living standards in the SPT it is necessary to have systematic and consistent information about the status and specific character of SPT, effectiveness of the policy pursued and people's expectations. Such information could serve as a basis for well grounded priorities of sustainable development of SPT and ensure the continuity of effective regional policy. [From the publication]

• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology