Psichologinio smurto darbo vietose paplitimas, pasireiškimo formos ir rizikos veiksniai
LTMokslinių tyrimų duomenimis, psichologinis smurtas yra susijęs su daugybe sveikatos problemų [1-27] Nustatyta dažnesnio nemigą koreguojančių vaistų, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimo, agresijos, kuri nukreipta j darbo priemones, save ar kitus asmenis, atvejų dėl smurto darbe [4, 25, 28, 29]. H. Leyman duomenimis, viena iš septynių savižudybių yra sąlygota ujimo (angl. bullying / mobbing) - pasikartojančio ir ilgesnį laiką trunkančio psichologinio smurto darbe [9]. Psichologinio smurto darbe ir jo pasekmių moksliniai tyrimai yra gana nauja profesinės sveikatos kryptis. 1980 m. Europoje pradėti pirmieji moksliniai šios srities tyrimai, o nuo 1990 m. jie jau vykdomi daugelyje šalių. JAV mokslininkai tik neseniai pradėjo sistemiškai tirti smurtą darbe, kaip tai daroma kitose šalyse [1,10-12,29,30-36]. 2005-2010 m. psichologinio smurto darbe tyrimai ES buvo išskiriami kaip viena aktualiausių profesinės sveikatos ir saugos mokslinių tyrimų sričių. Šalys ir regionai buvo raginami įvertinti smurto darbe apraiškų mastą ir priežastis. Naujosioms ES šalims rekomenduota šiems tyrimams skirti absoliutų prioritetą [11,37,38]. Lietuvoje pirmasis mokslinis straipsnis šia tema publikuotas 2005 m. Atlikus tyrimus nustatyta, kad keletą kartų per savaitę ir dažniau per 6 mėn. laikotarpį 2,6 % Kauno vidurinių mokyklų mokytojų darbe patyrė psichologinį smurtą [39]. Ketvirtojo Europos darbo sąlygų tyrimo, atlikto 2005 m., rezultatai leidžia teigti, kad Lietuvoje psichologinis smurtas darbe yra specialaus dėmesio reikalaujanti problema. Nustatyta, kad Lietuvos įmonėse ujimo / priekabiavimo, nepageidautino lytinio dėmesio, diskriminavimo dėl amžiaus dažnumas didesnis už bendrą ES rodiklį.Pagal ujimą / priekabiavimą darbe (10 % ) pretenduojame į pirmąjį ketvertuką po Suomijos (17 %) , Nyderlandų (12 % ) ir Liuksemburgo (11 %) , ujimo / priekabiavimo aukomis tampame 1,5 karto dažniau negu Estijoje ir 2 kartus - negu Latvijoje. Pagal diskriminacijos darbe dėl amžiaus rodiklį (4,9 % ) tik Čekijoje padėtis dar blogesnė (5,7 %) . Dėl amžiaus Lietuvos darbuotojai diskriminuojami 2 kartus dažniau nei Estijoje ir net 4 kartus dažniau nei Latvijoje. Lietuvos darbuotojai 1,5 karto dažniau patiria nepageidautiną seksualinį dėmesį (2,8 %) , palyginti su ES šalių vidurkiu (1,8 %) , ir 2,5 karto dažniau nei Latvijoje (1,1 %). Moterys su šia priekabiavimo apraiška darbe susiduria dažniau už vyrus [2]. Akivaizdu, kad buvo būtina atlikti psichologinio smurto darbe ir jo pasireiškimo formų masto tyrimus Lietuvos regionuose ir išaiškinti su psichologiniu smurtu labiausiai susijusius psichosocialinės darbo aplinkos veiksnius. Uždaviniai: 1. Ištirti žeminimo (žodinės prievartos), ujimo, priekabiavimo ir grasinimų paplitimą pagal šalies regionus, ekonominės veiklos rūšis ir profesines grupes. 2. Išaiškinti smurto darbe aukas, jų demografinius rodiklius ir reakciją į smurto apraiškas, 3. Nustatyti žodinės prievartos, ujimo, priekabiavimo ir grasinimų dažnį pagal darbe smurtaujančius asmenis ir taikytas priemones. 4. Ištirti socialinės darbo aplinkos rizikos veiksnius ir nustatyti ryšį su psichologinio smurto apraiškomis. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Emocinė prievarta; Persekiojimas; Priekabiavimas; Psichologinis smurtas; Psichologinis smurtas darbe; Smurtas darbovietėje; Smurto formos; Smurto paplitimas; Smurto rizikos veiksniai; Ujimas; Bullying; Emotional abuse; Forms of violence; Mobing; Prevalence of violence; Psychological violence; Psychological violence at work; Victimization; Violence risk factors; Workplace harassment.
