Дети Измаила: мусульмане глазами караима Исаака бен Абрахама Трокского в антихристианском полемическом сочинении «Укрепление веры» (Chizuk Emunah)

LTStraipsnio tikslas yra, pasitelkus karaimų teologo Izaoko Trakiškio antikrikščioniškos polemikos tekstą „Tikėjimo sutvirtinimas“, kaip savito žanro XVI a. pabaigos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sukurtą šaltinį, rekonstruoti karaimų, platesne prasme judėjų bendruomenės turėtą musulmonų įvaizdį. Šiuo tyrimu taip pat tikimasi plėsti net remiantis kitais – krikščioniškais šaltiniais pakankamai vangiai vykstančius LDK visuomenės požiūrio į totorius ir islamą tyrimus. Galima daryti prielaidą, kad musulmonų įtraukimas į religinę krikščionių ir judėjų polemiką buvo sąlygotas savitos sambūvio pajautos daugiakonfesėje visuomenėje, o tai leido praplėsti tradiciškai tokiose polemikose aptariamų klausimų spektrą, sukurti naujus kitiems Europos regionams nebūdingų teologinių svarstymų diskursus. Platesnis LDK vykusios religinės polemikos kontekstas leidžia teigti, kad buvo diskutuota apie požiūrius (ir jie aktualinti), daugeliu atvejų kylančius iš tų pačių Šventojo Rašto ištraukų skirtingo interpretavimo, arba buvo ginčijamasi dėl vienų ar kitų religijos ritualų būtinumo ir jų atlikimo formų. O musulmonų kasdienybė Izaoko Trakiškio nedomino. Jo konstruojamos polemikos veikėjas buvo abstraktus musulmonas (daugiausia kaip teologinis prototipas), nesiejamas su LDK gyvenusia totorių bendruomene. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Antikrikščioniškoji polemika; Anti-Christian polemic.

ENThe aim of the article is to reconstruct the image of Muslims in Karaite and, in a broader sense, Jewish community by examining the anti-Christian polemic treatise composed in the 16th century by Issak Troki – one of the most specific sources that appeared in the Grand Duchy of Lithuania (GDL). It is expected to develop a very limited research of the attitude of the society of the GDL to the Tatars and Islam, even when using Christian sources. One can assume that a unique type of coexistence in a multi-religious society was the reason to include Tatars into the Jewish–Christian polemics, to expand the range of questions usually raised in such polemics, and, finally, to create new theological discourses, which was not typical of other European regions. The broad context of religious polemics in the GDL allows to state that different attitudes were often based on a different interpretation of excerpts of the Holly Script, the discussion on the need of one or another religious ritual or the form of its performance. At the same time, Issak Troki was not interested in the everyday life of Tatars. In his polemics, a conceptual Tatar was acting (mostly like a theological prototype) as not related to the Tatar community in the GDL. [From the publication]