LTŠiame straipsnyje nagrinėjami bosnių ir Lietuvos totorių slavų kalbų panašumai. Abi bendruomenes sieja tam tikri bruožai, iš kurių svarbiausi yra islamo religija ir slavų kalbos, nors bosniai pagal kilmę yra slavai, o Lietuvos totoriai – tiurkų kilmės. Skirtingos buvo ne tik jų etninė kilmė, bet ir socialinė bei politinė padėtis. Nepaisant to, abiejų bendruomenių rytietiškų komponentų inkorporavimo į slavų kalbas strategijos buvo panašios. Nors slavų kalbos, kuriomis jie kalba, yra gana tolimos – bosnių kalba yra pietų slavų kalba, o Lietuvos totorių vartojamos baltarusių ir lenkų kalbos atitinkamai yra rytų ir vakarų slavų kalbos, daugybė konstrukcijų, kurioms darė įtaką rytietiški komponentai, yra panašios ar net identiškos. Dviejų tautų slaviškose kalbose naudojamus rytietiškus komponentus sudaro vardai, titulai ir religinis žodynas. Skirtumas yra tas, kad bosniai vartoja labiau paplitusius rytietiškus žodžius nei Lietuvos totoriai. Abiejų bendruomenių praktikoje kai kurie rytietiški žodžiai buvo pritaikyti slavų kalboms, bet, kita vertus, rytietiški žodžiai paveikė žodžių tvarką ir kai kuriais atvejais nėra linksniuojami. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos totorių slavų kalba; Lithuanian Tatars language.
ENThis article explores the language similarities of Bosnians and Tatars of Lithuania. The two communities have certain characteristics, of which the most important ones are the Islamic religion and the Slavic languages, although the Bosnians are Slavs according to their origin and the Lithuanian Tatars are of Turkic origin. They differ not only in ethnic origin, but also in their social and political situation. Nevertheless, the strategies for incorporating the Eastern components of the two communities into Slavic languages were similar. Although the Slavic languages that they speak, are quite distant - the Bosnian language is a South Slavic language, while the Belarusian and Polish languages, used by Lithuanian Tatars are East and West Slavic languages, a number of constructions, which were influenced by the Oriental components, are similar, or, even identical. The Oriental components, used in two Slavic nations, consist of names, titles and religious vocabulary. The difference is that the Bosnians use more widespread Oriental words than the Lithuanian Tatars. In practice of the two communities some of the Oriental words have been adapted for the Slavic languages, but, on the other hand, the Oriental, words affected the word order and, in some occasions, are not divided into grammatical cases.