Контакты волго-уральских и польско-литовских татар в первой трети ХХ в.: культурно-религиозные и общественно-политические связи в мусульманской умме России

• Volgos ir Uralo bei Lietuvos ir Lenkijos musulmonų kontaktai XX amžaus pirmame – trečame dešmtmetyje: kultūriniai, religiniai, visuomeniniai ir politiniai ryšai Rusijos musulmonų bendruomenėje
• Contacts of Volga–Ural Muslims with Polish–Lithuanian Muslims in the first third of the 20th century: cultural, religious, and socio-political ties in Russia’s Muslim umma

LTŠiame straipsnyje nagrinėjami Rusijos imperijos ir valstybių, susiformavusių žlugus imperijai, musulmonų umos (bendruomenės) vidinės komunikacijos būdai ir kanalai XX a. pirmame–trečiame dešimtmetyje. Kokie ryšiai šiuo laikotarpiu egzistavo tarp Volgos ir Uralo bei Lenkijos ir Lietuvos musulmonų? Ar tie ryšiai buvo tik epizodiniai, ar vis dėlto ilgalaikis ir nuolatinis komunikavimas? Ar Volgos ir Uralo bei Lenkijos ir Lietuvos musulmonai suvokė esą vieningos musulmonų umos dalis, ar visgi buvo stipresnis krašto identitetas? Kaip gerai jie žinojo apie vieni kitų problemas, interesus, istoriją ir kultūrą? Kurios tendencijos buvo stipresnės: išcentrinės ar įcentrinės (vienijančios)? Šie straipsnyje keliami klausimai atlieka mokslinių tyrimų užduočių vaidmenį. Šiame komunikavimo procese galima skirti kelis etapus: 1. XX a. pradžia, ypač 1905–1913 m. Šiame etape studentai tapo pagrindiniais bendravimo idėjos dirigentais šalia įvairių sostinėse veikusių kultūrinių, švietimo ir filantropinių organizacijų, kurių veikloje jie dalyvavo Džemilis Aleksandrovičius. 2. 1914–1917 m. Pagrindiniu integracijos veiksniu tapo Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai su visomis savo problemomis. 3. 1917–1920 m. Revoliucijos ir pilietinio karo laikotarpiu daug Lietuvos ir Lenkijos totorių kilmės visuomenės veikėjų ir kariškių dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose (buvusios imperijos rytiniuose pakraščiuose, t. y. Kryme, Volgos regione, Azerbaidžane ir t. t.; broliai Kričinskiai, Aleksandras / Iskanderas Talkovskis, Motiejus Sulkevičius ir kiti). 4. 1920–1930 m. Buvusios imperijos vakarinėje dalyje totoriai atsidūrė trijose nepriklausomose valstybėse – SSRS, Lenkijoje ir Lietuvoje. Šiame etape tarp Rusijos musulmonų išryškėjo ideologinės emigracijos veiksnys. Baltijos šalyse ir Lenkijoje jai atstovavo Gajazas Ischakis, Gajanas Vaisovas ir kiti. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Musulmonų umos (bendruomenės); 20 amžius; Muslim umma; 20th century.

ENThis article is devoted to the issue of the character and channels of communication within the Muslim umma during the first third of the 20th century in the Russian Empire and in the state entities that arose after its collapse. What ties existed between the Volga–Ural and Polish– Lithuanian Muslims in this period? Was it the matter of episodic contacts or was there a long-term and permanent communication? Did Volga–Ural and Polish–Lithuanian Muslims sense themselves to be part of a unified Muslim umma, or was their regional identity stronger? How informed were they about each other’s problems, interests, history, and culture? Which tendencies were stronger: centrifugal or centralizing (uniting)? These questions will serve as the research tasks. In this interaction, we can distinguish several stages: 1. The beginning of the 20th century, especially 1905–1913. At this stage, students became the main facilitators of the idea of interaction, as well as various capital-city cultural, educational and benevolent organizations in which they took part (Dzhemil Aleksandrovich). 2. 1914–1917. During the First World War, refugees with their own problems emerge as the chief factor for integration. 3. 1917–1920. The revolutionary period and the civil war, during which many public figures and soldiers of the Polish–Lithuanian Tatar origin operated in the orbit of revolutionary events (at the eastern extremes of the former empire, i.e. in the Crimea, the Volga region, and Azerbaijan, among others; the Krichinski Brothers, Aleksandr / Iskander Talkovskii, Matvei Sulkevich, and others). 4. The 1920s and 30s. In the west of the former empire, the Tatars were divided among three independent states: the USSR, Poland, and Lithuania. At this stage, the ideological emigration of Russian Muslims was a factor; these included such prominent examples as Gayaz Iskhaki, Gayan Vaisov, and others who were in the Baltic States and Poland [...]. [From the publication]