Татарская периодическая печать начала ХХ века о литовских мусульманах
- XX amžiaus pradžios Kazanės totorių periodiniai leidiniai apie Lietuvos musulmonus
- Materials about the Lithuanian Muslims in the Tatar periodical press at the beginning of the 20th century
LTStraipsnyje nagrinėjamos totorių periodinės spaudos (iki 1917 m.) publikacijos apie Lietuvos ir Lenkijos musulmonų istoriją. Atkreiptas dėmesys į Džjamaletdino Aleksandrovičiaus tekstą, parašytą totorių kalba, kuris buvo paskelbtas 1906 m. vasarį dviejuose „Kazan mohbire“ (Kazanės biuletenis) laikraščio numeriuose. Straipsnis, pavadintas „Lietuvos (Lenkijos) totorių musulmonų kilmė. Istorijos puslapis“, tapo gerai žinomo šio autoriaus traktato „Lietuvos totoriai“ pagrindu. Šį veikalą Dž. Aleksandrovičius 1926 m. išleido Baku. Šios publikacijos vertė yra ta, kad ji rodo, jog Kazanės totoriai turėjo galimybę susipažinti su autoritetingo tyrėjo požiūriu dvidešimčia metų anksčiau, nei dauguma Rusijos skaitytojų. Žurnale „Shura“, kurį redagavo iškilus mokslininkas ir teologas Rizaetdinas Fakhretdinas (1856–1936), buvo paskelbta daug įsidėmėtinų straipsnių apie musulmonus Lietuvoje. Jusufas Akchura ir R. Fakhretdinas analizavo tokias temas kaip Žalgirio mūšis, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir chanas Tochtamyšas. Fatikhas Karimi rašė apie totorių Studziankos kaimą Lenkijoje. Autorius G. F., remdamasis keliais istoriniais faktais, padarė išvadą, kad Lietuvos totoriai Rusijos imperijoje buvo „lojalumo, paslaugumo ir pilietinio sąmoningumo pavyzdys“. R. Fakhretdinas 1915 m. žurnalo „Shura“ dvidešimtajame numeryje informavo skaitytojus, kad į Orenburgą atvyko grupė Lietuvos totorių, Pirmojo pasaulinio karo pabėgėlių. Šio straipsnio autorius taip pat rašė, jog „vietinių gyventojų noras geriau susipažinti su šių musulmonų, apsirengusių kaip rusai ir kalbančių rusų kalba, istorija, yra visiškai suprantamas“. Pirma jis pateikė išsamią informaciją apie Lietuvos teritoriją, besidriekiančią per kelias Rusijos gubernijas, apie lietuvius, jų kalbą ir religiją.Toliau paminėjo kelis išsamius faktus apie „Totorių pulkus“ didžiojo kunigaikščio Vytauto kariuomenėje (vėliau totorių pulkai buvo vadinami „ulonais“). R. Fakhretdinas pasiūlė teoriją, kad Lietuvos totoriai atsirado susiliejus Volgos ir Krymo totoriams. Jis teigė, kad karaimams, atvykusiems iš Krymo į Lenkiją, pavyko išlaikyti savo gimtąją kalbą, nes jie turėjo galimybę persikelti su visa savo šeima, o totoriai musulmonai kariai atvyko į Lietuvos teritoriją vieni ir jau čia vedė vietines moteris. Dėl to jie prarado gimtąją kalbą. Nagrinėdamas to laikotarpio Lietuvos totorių gyvenimo sąlygas, R. Fakhretdinas iškėlė aktualią problemą: Rusijos imperijos muftiatai ir religinės tarybos neskyrė pakankamai dėmesio Lietuvos totorių rūpesčiams. Diskusija buvo pratęsta laikraštyje „Vakyt“ (Laikas), kuriame buvo paskelbta džiugi žinia, kad Orenburgo totoriai savarankiškai organizavo medžlisą (susirinkimą), kurio metu pavaišino pabėgėlius iš Lietuvos. Totorių žurnalistai negalėjo nuslėpti savo džiaugsmo, kad jų tautiečiai širdingai sutiko giminingus totorius, kurie buvo išsibarstę po užsienio šalis, ir po keturių šimtų išsiskyrimo metų kraujo ir tikėjimo broliai pagaliau susitiko. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Periodiniai leidiniai; Lietuvos musulmonai; Totoriai; Periodical press; Lithianian muslims; Tatars.
ENThe article examines materials of the Tatar periodical press until the year 1917, which covers the history of Muslims in Lithuania and Poland. The first text we would like to pay attention to was written in Tatar and signed by Djamaletdin Alexandrovich. It was published in February 1906 in two issues of the “Kazan mohbire” (Kazan bulletin) newspaper. The article headlined “The origins of the Lithuanian (Polish) Muslim Tatars. A page from history” was a basis of the well-known treatise “The Lithuanian Tatars” by Dj. Alexandrovich, published in 1926. The value of the discovered materials lies in the fact that Kazan Tatars had an opportunity to familiarize themselves with the opinion of the authoritative researcher 20 years before the majority of Russian readers got an access to the book. In the “Shura” magazine, which was published under the editorship of the prominent scientist and theologian Rizaetdin Fakhretdin (1856–1936), there were a number of observable articles about Muslims in Lithuania: Yusuf Akchura and R. Fakhretdin were covering the subjects such as the Battle of Grunwald, Grand Duke Vytautas and Tokhtamish khan, Fatikh Karimi wrote about the Tatar village Studzyanki in Poland. The author G. F. on the basis of some historical facts drew the conclusion that the Lithuanian Tatars in the Russian Empire were “the examples of loyalty, kindness, and civic consciousness”. R. Fakhretdin informed the readers of the magazine “Shura” in the issue No. 20 of 1915 that a group of Lithuanian Tatars came to Orenburg as refugees persecuted by the First World War. “The wish of local population to learn more about the history of these Muslims dressed as Russians and speaking the Russian language is quite normal”, noticed R. Fakhretdin in his article. [...]. [From the publication]
