LTReligija ilgus šimtmečius buvo Lietuvos žydų dvasinį gyvenimą ir kultūrą reglamentavęs bei jam įtakos turėjęs veiksnys. Todėl nors XIX amžiuje religija ir nebuvo vienintelis litvakų muzikos kultūros diskursas, jis buvo absoliučiai dominuojantis. XIX a. litvakų liturginė muzika, kaip ir apskritai religinė tradicija, skleidėsi visiškai unikalioje aplinkoje. Žmonėms čia būdingas konservatyvumas ir griežtas senų papročių laikymasis, tapo natūraliai susiformavusiu barjeru, leidusiu apsiginti nuo iš Rytų Europos sklindančių chasidų, o iš Vakarų - reformistų idėjų. Tradicijų išsaugojimas ir „išgryninimas“ teikė ypatingą šlovę Lietuvos chazanams. Jų menas siekė senąsias aškenazių psalmodijos tradicijas, ir kaip tiktai ženklino veiklą ypatingu savitumu. Tradicija ne tik sudarė litvakų liturginio giedojimo pagrindą, bet ir apskritai jos išsaugojimas ateinančioms kartoms daugiausia buvo nulemtas pagarbos paveldui kupina litvakų muzikine veikla. Pasirinktas tyrimo rakursas lėmė naudotus metodus ir metodologines prieigas. Tai su istoriniu metodu susiję lyginamasis-istorinis metodas, kontekstinė ir priežastingumo analizė, naratyvinis tyrimas. Vykdant darbą taip pat buvo atlikta šaltinių ir literatūros analizė, akcentuojant visų pirma teksto ir diskurso „prasmių paieškos“ klausimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Chasidų muzika; Haskala ir muzika; Litvakų muzikinis paveldas; Litvakų muzikinis paveldas XIX a.; Sakralinė žydų muzika; 19 amžius; Šventojo Rašto muzikiniai vaizdiniai; 19th century; Biblical musical imagery; Hasidic music; Haskalah and music; Jewish sacred; Jewish sacred Music; Litvak musical heritage; Litvak musical heritage of 19th century; Music.