Protestantiška muzika Mažojoje Lietuvoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XVI-XVII a.)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Protestantiška muzika Mažojoje Lietuvoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XVI-XVII a.)
Alternative Title:
Protestant music in Lithuania minor and Grand Ducy of Lithuania (16th-17th centuries)
In the Book:
Summary / Abstract:

LTLietuviškų protestantiškų giesmynų istorija buvo ir yra svarbus kalbininkų bei literatūros istorikų mokslinių tyrimų objektas. Parengtose monografijose, straipsniuose daug dėmesio skiriama literatūriniams poetiniams tekstams, tačiau chronologinė šių tyrimų erdvė dažnai yra ribota. Taip pat labai mažai, arba visai neskiriama dėmesio svarbiam giesmių komponentui - muzikiniam tekstui. Lietuviškų giesmynų sudarytojai rūpinosi ne vien giesmių vertimais. Jie pažino muzikinį raštą ir parinko tokias giesmes, kurios buvo nesunkiai pritaikomos bendruomeniniam giedojimui. Netenka abejoti ir tuo, kad ne visos į lietuvių kalbą išverstos giesmės buvo spausdinamos. Straipsnyje aptariamas tas laikotarpis, kada busimieji lietuviškų giesmynų, giesmių vertėjai ir pirmieji liuteronybės skleidėjai studijavo didžiuosiuose Vakarų Europos protestantiškuose universitetuose. Ten jie daug anksčiau, negu buvo parengtos pirmosios lietuviškos knygos-giesmynai, mokėsi ir patys giedojo daugelį naujojo tikėjimo giesmių. Tai nulėmė vėlesnius jų darbus, atrenkant ir spausdinant giesmes lietuviškuose leidiniuose. Karaliaučiuje, pirmosios lietuviškos knygos lopšyje, buvo sukaupta įvairių vokiškų naujojo tikėjimo giesmynų, su kuriais turėjo progos susipažinti ir iš jų giedoti, pirmieji lietuviškos raštijos darbuotojai: Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, Martynas Mažvydas, Baltramiejus Vilentas, Jonas Bretkūnas ir kiti. Vertėjai ir giesmių eiliuotojai, suprasdami, žinodami giesmių turinį bei mokėdami jų melodijas, kur kas sklandžiau ir lengviau galėjo kurti ankstyvosios lietuviškos bažnytinės lyrikos posmus. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: , Jonas Bretkūnas; Baltramiejus Vilenta; Brastos, Nesvyžiaus, Liubčios, Vilniaus, Kėdainių giesmynai; Ciprijonas Bazilikas; Didžioji Lietuva; Martynas Mažvydas; Mažoji Lietuva; Mikalojus Gomulka; Protestantiški giesmynai; Vaclovas Šamotulietis; XVI-XV1I a. protestantiški giesmynai; , Cyprian Bazylik; Cyprian Bazylik; Hymnal; Lithuania Major; Lithuania Minor; Mikolaj Gomolka; Mikolaj Gomulka; Protestant hymns; Waclaw of Szamotuly; Western Europe.

ENThe history of Lithuanian Protestant hymnals has long been the focus of important research among linguists and historians of literature. Various studies and articles have devoted a great deal of attention to the literary poetic texts. However, little consideration has been given to chronology. Also little or no attention has been given an important component of the hymns - the musical text. Compilers of the hymnals did not merely concern themselves with hymn translations. They could read musical notation and chose hymns that could easily be used for congregational singing. Undoubtedly, not all of the hymns translated into Lithuanian were published and one possible explanation could be the incompatibility of verbal and musical texts. The author covers the period when prospective translators of hymns and Lithuanian hymnals, as well as the first propagators of Lutheranism studied at the great Protestant universities of Western Europe. There they studied and sang many of the hymns of the new faith long before the first Lithuanian books and hymnals were compiled. This influenced their later work in choosing and printing hymns in Lithuanian publications. In Karaliaučius (Königsberg), the cradle of the first Lithuanian book, the pioneers of Lithuanian literacy had access to a sizable collection of German hymnals of the new faith from which they could sing. These included Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, Martynas Mažvydas, Baltramiejus Vilentas (Wilent), Jonas Bretkūnas, and others.The translators and versifiers who were acquainted with the original content and melodies of the hymns could generate the early verses of Lithuanian church lyrics more easily and fluently. This explains the distinctive coherence between the poetic word and melody in their work. In Lithuania Major the Polish language was widely used in public life and dominated Catholic and Protestant circles. Reform leader Mikalojus Radvila (Mikołaj Radziwiłł) the Black greatly influenced the confessional sphere of the Grand Duchy of Lithuania and initiated the printing of music. The hymnals published in his printing houses from 1S58 were intended not only for Lithuania, but also for Poland. The circumstances of publication of the first Protestant hymnal “Pieśni chwał Boskich” (Hymns to Praise God), published in Brest-of-Lithuania in 1558 and the influence upon later Protestant hymnals published in Nesvizh and Vilnius are discussed in the article. After splits in Calvinism (Reformed Christianity) the Lithuanian Arians (Antitrinitarians) published a hymnal compiled by Vilnius district superintendent Stanisław Sudrowski (Stanislaus Sudrovius). The make-up of the hymnals is an interesting and significant cultural phenomenon to be studied in a wider historical context. Lithuanian hymn texts that were published in Lithuania Major in larger Protestant publications are also discussed. These included Merkelis Petkevičius’ 1S98 Catechism and “Knyga Nobažnystės Krikščioniškos” (Book of Christian Devotions) published in Kėdainiai in 1653. [...]. [From the publication]

ISBN:
9789955868705
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/60078
Updated:
2018-02-20 04:48:03
Metrics:
Views: 63
Export: