LTŠio darbo uždavinys - vidinės rekonstrukcijos ir lyginamojo istorinio tyrimo būdu aptarti lietuvių kalbos šakninių a kamienių veiksmažodžių kilmę ir raidą. Tai vienas iš archaiškiausių lietuviškosios, o neretai baltiškosios ar net praindoeuropietiškosios veiksmažodinės leksikos sluoksnių. Būdingas šio tyrinėjimo bruožas - ne vien atskirų leksemų analizė, bet ir mėginimas jas grupuoti į būrius, turinčius artimą struktūrą ir semantiką. Stambesnių grupių čir jų viduje esančių smulkesnių grupelių nariai veikia vienas kitą. Šio poveikio atskleidimas padeda išaiškinti ne vieną veiksmažodžio raidos klausimą. Medžiaga šiam darbui rinkta iš Lietuvių kalbos žodyno (LKŽ) I - XIV tomo, ją pildant ir tikslinant iš visti prieinamų šaltinių, ypač leksikografinių, iš kurių minėtini A. Juškos žodynas (J), Mažosios Lietuvos (ML) autorių ir tarmių žodynai. Kai kuriais atvejais medžiaga tikslinta ir LKŽ kartotekoje. Be to, pasinaudota D. Kiseliūnaitės, tyrinėjančios šakninių veiksmažodžių struktūros (vairavimą baltų tarmėse, ir V. Kapsevičienės, tiriančios šių veiksmažodžių struktūrą senuosiuose raštijos paminkluose, surinktais duomenimis ir jų analize. Pirmojoje knygoje analizuojami tie a'kamieniał veiksmažodžiai, kurių šaknyse yra balsiai e, č, a, o ir dvibalsis uo. Antrojoje knygoje aptariami a-kamieniai veiksmažodžiai, turintys šaknyje trumpuosius balsius i ir u bei ilguosius y ir ū.Reikšminiai žodžiai: Veiksmažodžiai; Kilmė; Raida; Etimologija; Daryba; Verbs; Origin; Evolution; Etymology; Word formation.