Klaipėdos tautinės bendruomenės ir bendrijos XX a. pab.-XXI a. pr. : kūrimosi ir veiklos ypatybės

LTVisuotinai žinoma, kokios socialinės netektys ištiko Klaipėdą baigiantis Antrajam pasauliniam karui. 1945-aisiais, praūžus frontui ir ryškėjant sovietinės okupacijos perspektyvai, dauguma klaipėdiškių lietuvininkų emigravo į Vokietiją ar kitas Vakarų šalis. Šiuo metu Klaipėdoje kartu su lietuviais tebegyvena daugelio tuometinės Sovietų Sąjungos tautų ir tautelių atstovai, 5-ajame-7-ajame deš. iš visos to meto šalies atvykę atstatyti sugriauto uosto, laivų statyklų, laivybos bei kitų industrijos įmonių. Gyvena čia ir jų vaikai bei anūkai. Per pastaruosius 20 metų, kai atsivėrė valstybių sienos, susidarė nauja emigrantų ir imigrantų banga, vėlgi iš esmės keičianti socialinę daugiakultūrės Klaipėdos gyventojų sudėtį. Rusų, baltarusių, ukrainiečių, totorių, lenkų, vokiečių, žydų, latvių, netgi azerbaidžaniečių ir armėnų tautinės bendrijos Klaipėdoje oficialiai įsikūrė pastarųjų trijų dešimtmečių laikotarpiu. Kokios sąlygos čia susiklostė puoselėti ir propaguoti savo tautinę kultūrą? Kokios tautinės bendrijos ir bendruomenės Klaipėdoje šiuo metu yra aktyviausios ir kokia veikla joms yra būdinga? Atsakymų į šiuos klausimus kviečiama ieškoti šiame straipsnyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Demografiniai pokyčiai; Klaipėda; Migracijos; Nevyriausybinės organizacijos; Tautiniai santykiai; Tautinės bendrijos; Tautinės bendruomenės; Tautinės kultūros; Tautinės mažumos; Demographic changes; Klaipėda; Migrations; National communities; National cultures; National minorities; National relations; National societies; Non-governmental organizations.

ENThe social disasters inflicted on the city of Klaipėda by the Second World War have been well documented by historians. Very few local people could be found in Klaipėda after 1945. Almost all of the survivors had moved to Germany to escape the Soviet occupation. The present-day population of Klaipėda is a mixture of Lithuanians living side-by-side with representatives of other ethnic and national groups invited and employed by the Soviet administration to rebuild the seaport of Klaipėda along with the shipbuilding and other urban industries. This process started in the period from 1950 to 1970 and lasted to the end of the Soviet occupation. Yet another segment of the population is constituted by the ethnic groups that have settled in Klaipėda in the last 20 years, after the state borders of independent Lithuania were opened to the rest of Western Europe. The Russian, Belorussian, German, Jewish, Ukrainian, Polish, Latvian, Tatar, Armenian, Azerbaijani, and other national minorities have become an integral part of the social and cultural life in contemporary Klaipėda. In light of these historical facts, the goal of the article is to discuss the possibilities of these national groups to maintain and promote their ethnic roots and traditions by singling out some of the most active non-government organizations established by national minorities in the city of Klaipėda and its surroundings. [From the publication]