Tarpukario istorijos ir krašto pažinimo vadovėliai : tautinių mažumų "artumo" ir nereikšmingumo dichotomija

LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos tautinių mažumų istorijos bei kultūros reprezentacija tarpukario Lietuvos edukacinėje sistemoje (1918-1939 m.). Šio tyrimo objektas yra edukacinių programų pateikiama tautinių mažumų istorijos pristatymo vizija mokant kraštotyros bei istorijos mokykloje. Tokio pobūdžio tyrimas padeda nustatyti netolerancijos daugiakultūrėje visuomenėje ištakas bei atskleisti pagrindinius tautinių mažumų stereotipus ir įvaizdžius Lietuvos istorijos pasakojime, kurio pamatai ir buvo pakloti pirmaisiais nepriklausomos valstybės gyvavimo dešimtmečiais. Šiame straipsnyje siekiama patikrinti hipotezę, jog tautinių mažumų diskursas bendrajame Lietuvos istorijos kontekste tarpukariu nesulaukė reikiamo dėmesio dėl itin nacionalistinio požiūrio į istorijų, plėtoto lietuvių intelektualų XX a. pirmojoje pusėje. Pagrindinis šio tyrimo tikslas - įvertinti, kokį tautinių mažumų įvaizdį tarpukariu galėjo formuoti arba formavo istorijos mokymas, kurie vaizdiniai vadovėliuose ar mokymo programose buvo pasitelkiami kaip jau įsitvirtinę įvaizdžiai, o kurie tik galėjo formuoti naujus stereotipus, skatinti tautinį bendrumų ar nesantaikų. Straipsnyje aptariama, kaip tarpukario istorijos mokymo programas ir į tautininkų idėjas orientuotų istorijos mokymo modelį pritaikoma istorijos bei kraštotyros vadovėliuose. Ryškėja, jog tiek ano laikotarpio edukacinėse programose, tiek vadovėliuose Lietuvos istorija suvokiama tik kaip vienos, lietuvių tautos, istorija, o tautinės mažumos - tik kaip marginali šios istorijos dalis [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorijos didaktika; Tarpukaris; Tautinė mažumos; Tautinės mažumos; Vadovėliai; Ethnic minorities; History didactic, ethnic minorities, interwar period, textbooks; History didactics; Interwar period; Textbooks.

ENThe goal of the article is to explore the Lithuanian system of education in the interwar period of 1918-1939. The object of research consists in the priorities given to and the guidelines provided by education curricula for portraying the history and culture of ethnic minorities in the textbooks of historiography and ethnography circulated in the schools of interwar Lithuania. The investigation facilitates a better understanding of the atmosphere and the roots of cross-cultural misrepresentation in multicultural society by uncovering the main stereotypes and images of ethnic minorities in the historical narratives developed in the first two decades of independent Lithuania. The hypothesis is proposed and then verified according to which the principal reason why discourse about ethnic minorities did not receive adequate attention in the Lithuanian historiography of 1918-1939 was the nationalistic view of history promulgated by Lithuanian intellectuals at the time. A closer look at the history of school education shows what kind of images of ethnic minorities were used in the textbooks of the period, what images were invoked as established and unquestionable, what images helped to shape new stereotypes, some encouraging solidarity, some fostering hostility among Lithuanians and other local ethnic groups.The investigation explains how interwar school curricula and the nationalistic model of history didactics espoused by the majority of intellectuals of the time was applied to the textbooks of historiography and ethnography. Lithuanian history was recounted in school curricula and textbooks as the history of the Lithuanian nation only, with ethnic minorities as a marginal part of Lithuanian history. The integration of national minorities into the narrative of Lithuanian history was not sought after. Searching for alternatives to the old narrative of Lithuanian history must take into account the participation of ethnic minorities in the common history of Lithuania. This issue is especially important for the post-Soviet countries where new national identities are being constructed by re-examining the historical roots of the peoples. [From the publication]