LTStraipsnyje svarstomas istorijos politikos klausimas. Istoriškumas, politiškumas ir socialumas yra pomodernybėje galutinai desubstancializuotų ir deesencializuotų istorijos, politikos ir visuomenės egzistavimo dabartinės formos. Joms įsitvirtinus pasikeitė istorinio pasakojimo, politinės ir visuomeninės tikrovės pavidalai. Istoriškumo, politiškumo ir socialumo dialektinės sankirtos lauke gimsta naujos politinės tikrovės ir politinio gyvenimo formos, kurių steigtis tampa pomoderniojo istorinio pasakojimo branduoliu. Istorija praranda visus tradiciškai suprantamos istorijos bruožus ir įgyja virtualaus ir atemporalaus įvykių horizonto pavidalą. Virtualizuoto istorinio pasakojimo atsiradimas yra iššūkis šiuolaikinei istorijos politikai. Istoriškumo, politiškumo ir socialumo dialektinės sąveikos mechanizmas radikaliai pakeičia ir išplečia įprastinį istorijos politikos įgyvendinimo priemonių arsenalą, nes numato galimybę okupuoti istoriją. "Istorijos okupacija" reiškia ne iš dalies paveikti ir pakeisti politinių subjektų nuostatas politiškai aktualiais istorijos klausimais. Siekiama visiškai ištrinti norimų paveikti subjektų istorinę atmintį ir pakeisti ją nauja atmintimi „įrašant“ į ją visai kitą istorinį pasakojimą. Istorijos okupacija ir ją lydinti radikali istorinės sąmonės bei atminties transformacija pomoderniojoje istoriškumo viešpatavimo epochoje iš principo tampa įmanoma. Būtina tyrinėti istorijos, politikos ir visuomenės „pabaigų“ padarinius ir kuo geriau perprasti joms įvykus susiklosčiusius naujus politinės tikrovės steigties bei jos funkcionavimo mechanizmus, jų ypatumus lyginti su ankstesniais laikais egzistavusiais tiesos ir tikrovės įtvirtinimo režimais.Reikšminiai žodžiai: Faciendum; Factum; Istorija; Istorijos okupacija; Istorijos politika; Istoriškumas; Politika; Politiškumas; Valstybė; Faciendum; Factum; Historical policy; Historicism; History; Occupation of history; Policy; Policy of history; Politicism; Politics; State.