LTStraipsnyje aptariama Rusijos istorijos politika. Posovietinė Rusija suvokia istorinės atminties svarbą, t. y. suvokia, kad istorinė atmintis ir jos formos priklauso nuo valstybės politikos. Rusijos istorijos politikos genezė rodo, kad šios politikos kryptis priklauso nuo šalies valdžios geopolitinio apsisprendimo. Šaltojo karo pabaiga nepajėgė paslėpti fundamentalių Europos ir Rusijos skirtumų. Liberalizmo ir demokratijos banga, užliejusi Vidurio ir Rytų Europą, kartu ir Rusijos Federaciją, B. Jelcino Rusijoje sukėlė įtampą, kurios tuometinė valdžia nesugebėjo įveikti istorijos politikos priemonėmis artindama Rusiją prie Vakarų. V. Putinas ėmėsi ieškoti išeities ir ją surado. Išnaudodamas tarptautinės politikos pokyčius, jis kuria Rusijos kaip tarptautinės galios įvaizdį. Istorijos politika pajungiama šiam įvaizdžiui kurti. V. Putino administracija istorijos politiką naudoja kaip įrankį vidaus ir užsienio politikai kurti. Ši aplinkybė rodo, kad Rusijos vidaus ir užsienio politikoje atsiradęs proliberalus, demokratinis požiūris pateko į konfliktą su iki sovietmečio pabaigos vyravusia istorijos samprata. Iki šiol Rusija nėra galutinai apsisprendusi, kaip turėtų derėti politikos ir istorijos supratimas. Aišku tik tai, kad šios šalies istorijos politika yra manipuliacinė, pajungta valdžios interesams. Norima sukurti ir įtvirtinti valstybinę politinę savimonę. B. Jelcino vadovaujama Rusija mėgino eiti kitu istorijos ir politikos santykių supratimo keliu. Istorijos politika buvo siejama su demokratinių institutų plėtra.Reikšminiai žodžiai: B. Jelcinas; Diktatūra; Istorija; Istorijos politika; Politika; Propaganda; V. Putinas; B. Jelcin; Dictatorship; History; Policy; Policy of history; Politics; Propaganda; V. Putin; Rusija (Russia).