Politinių represijų ilgalaikius psichologinius padarinius prognozuojantys veiksniai

LTKomunistinių represijų metu Rytų Europoje nukentėjo milijonai žmonių, tačiau dešimtmečius trukęs traumavimas mažai tyrinėtas traumų psichologijos kontekste. Svarbu įvertinti ne tik tai, kas būdinga lietuviams, išgyvenusiems politines represijas, bet ir nustatyti rizikos ir apsauginių veiksnių sąsajas su dabartine nukentėjusiųjų psichine sveikata. Šiame tyrime nagrinėti tokie reikšmingi veiksniai kaip traumos intensyvumas, demografiniai veiksniai, asmenybės vidinė darna. Tyrime dalyvavo 1359 sovietų ir nacių represijas išgyvenę asmenys, turintys oficialų nukentėjusiųjų nuo represijų statusą. Amžiaus vidurkis – 73,1 m. Nustatyta, kad intensyvesnė represijas patyrusių asmenų potrauminė simptomatika yra susijusi su: a) traumos patirtimi (daugiau per gyvenimą patirtų trauminių įvykių; sunkia adaptacija grįžus į Lietuvą po tremties ar lagerio); b) demografiniais veiksniais (moteriška lytimi, žemu išsimokslinimo lygiu, sutuoktinio netekimu); c) somatiniais veiksniais (medicininės pagalbos siekimu; vertinimu, kad represijos turėjo poveikį sveikatai ir kt.); d) asmenybės vidine darna (kuo vidinė darna mažesnė, tuo potrauminė simptomatika labiau išreikšta). Ryšiai tarp potrauminė simptomatikos ir įkalinimo ar tremties trukmės statistiškai nereikšmingi. Represuotų asmenų potrauminę simptomatiką geriausiai prognozuoja traumos intensyvumas, matuojamas per visą gyvenimą patirtų trauminių įvykių kiekiu, tačiau svarbūs ir kiti veiksniai – lytis, sutuoktinio mirtis, sveikatos pablogėjimas iš karto po represijų ir vidinės darnos jausmas, kuris yra stiprus apsauginis veiksnys.Reikšminiai žodžiai: Politinės represijos; Trauminiai įvykiai; Traumos simptomai; Vidinė darna.

ENCommunist repressions in the Eastern Europe resulted in the victimisation of millions of people, but the traumatising that lasted for decades is little researched in the context of trauma psychology. It is important to consider not only the aspects characteristic for the Lithuanians exposed to political repressions but also to identify the relations of risk and protective factors with the current mental health of the repression victims. The research analyses such significant factors as the intensity of trauma, demographic factors, and inner harmony of personality. Their medium age is 73.1 years. It was identified that the post-traumatic symptoms of individuals who experienced more intense repressions are related with: a) trauma experience (more traumatising events experienced during the lifetime, difficult adaptation after returning to Lithuania from exile or prisoner camp); b) demographic factors (female gender, low level of education, loss of spouse); c) somatic factors (seek for medical help; considering that repressions affected health etc.); d) inner harmony of personality (the lower the inner harmony, the more expressed the post-traumatic symptoms are). Correlation between the post-traumatic symptoms and imprisonment or exile is statistically insignificant. The post-traumatic symptoms of repressed individuals can be best forecasted by the intensity of trauma, measured by the number of traumatising events experienced during the lifetime, but other factors are important, too: gender, death of spouse, health impairment immediately following the repressions, and the feeling of inner harmony which is an important protective factor by itself.