Post-soviet transformations of urban space in Vilnius

LTStraipsnyje aptariamos pagrindinės miesto erdvės transformacijos, vykusios Vilniaus mieste po šalies nepriklausomybės atkūrimo. Autorius siekė atskleisti mieste vykstančius pokyčius platesniame šalies vystymosi kontekste bei juos susieti su istoriškai paveldėta miesto struktūra, kuri yra naujų reiškinių pagrindas. Esminis miesto transformacijų motyvas – sąlyginai tolygios visuomenės tolygus sovietinio miesto virsmas suskaidytos kapitalistinės visuomenės fragmentuotu miestu. Iš sovietmečio paveldėta miesto ir visos valstybės urbanistinė struktūra darė didelę įtaką Vilniaus miesto vystymuisi vėlesniais laikais ir būtent šiame kontekste išryškėja unikalūs šiam miestui transformavimosi tempai ir jų erdvinės charakteristikos. Akivaizdu, kad miesto transformacijas lemia ne tik buvusi struktūra, bet ir ją keičiančios jėgos. Čia svarbiausi du motyvai – žmonių ir jų grupių interesai bei įvairūs juos ribojantys veiksniai. Taigi darosi akivaizdu, kad pagrindiniai miesto kaitos veiksniai yra besikeičiantys gyventojų bei verslininkų norai ir galimybės, iš vienos pusės, bei tuos norus ir galimybes ribojančios struktūros – miesto planuotojai ir tvarkytojai, iš kitos. Pagrindiniai kaitos varikliai – gyventojų skaičiaus ir reikmių kaita, keičianti gyvenamųjų rajonų sklaidą, iš vienos pusės, ir besikeičianti miesto ūkio struktūra, iš kitos. Pastaroji keičia ne gyvenamosios, ūkinės paskirties teritorijas, kur svarbiausias virsmas – mažėjantis pramonės ir augantis paslaugų sektoriaus vaidmuo miesto ūkyje. Šių procesų pasekmė – gyvenamosios paskirties pastatų plėtra įvairiose miesto vietose ir industrinių erdvių transformavimasis į komercines erdves bei pastarųjų plėtra naujose vietose.Kadangi suskaidytos visuomenės reikmės ir galimybes labai skiriasi, naujosios erdvės taip pat yra labai skirtingos tiek aplinkos kokybės, tiek gyventojų struktūros požiūriu. Nors akivaizdu, kad pagrindinis šių procesų kaitos variklis buvo auganti ir įvairuojanti nekilnojamojo turto paklausa, faktinės procesų pasekmes miesto erdvei dažnai lėmė miesto „menedžerių” veiksmai, tarp kurių didžiausią įtaką turėjo ne miesto erdvės planuotojų, bet investuotojų preferencijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekonominė raida; Miesto plėtra; Miestų transformacijos; Posovietiniai miestai; Posovietinis miestas; Urbanistinė raida; Urbanistnės transformacijos; Vilnius; Economic development; Post-Soviet cities; Urban development; Urban development, post-Soviet city; Urban transformations; Vilnius.

ENThis article attempts to establish the main trends of post communist transformation of urban space of Vilnius in the context of development of the country. The author tried to find out how new developments of free market economy meet with the old Soviet and pre-Soviet structures of the city. The author identified the main areas in the city, which are under most active change and the parts where there are almost no changes. The biggest attention was paid to housing market and office developments, which were booming during the few last years. These new structures and the impact of geographical contexts on them are the most important themes of the article. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Menotyra / Arts