Gated communities in Lithuania: tendencies and peculiarities (a case of Vilnius and its environs)

LTTeritoriškai uždaros bendruomenės – tai sąlyginai naujas reiškinys Lietuvoje. Aplink didžiuosius miestus ir juose vis dažniau galima aptikti daugiabučius pastatus, gyvenamųjų pastatų grupes ar ištisas gyvenvietes, kurių artima teritorija neprieinama pašaliniams asmenims. Tai labai dviprasmiškai vertinamas reiškinys, paplitęs ir intensyviai tyrinėjamas daugelyje pasaulio valstybių. Lietuvoje nėra jokių išsamesnių šių bendruomenių tyrimų, tačiau jų kūrimosi tempai ir galimos pasekmės visuomenei, jos erdvinių struktūrų kitimui verčia analizuoti jas rimčiau. Šio rašinio tikslas – atlikti pirminę teritoriškai uždarų bendruomenių vystymosi Lietuvoje (Vilniaus miesto ir jo apylinkių pavyzdžiu) ypatybių analizę. Pirmoji straipsnio dalis skirta aptarti teritoriškai uždarų bendruomenių Vilniaus mieste ir jo apylinkėse atsiradimą, inventorizuoti šias bendruomenes bei nustatyti pagrindinius jų bruožus. Kitoje dalyje, remiantis šių bendruomenių gyventojų apklausa, siekiama išskirti svarbiausius teritoriškai uždarų bendruomenių Lietuvoje bruožus bei aptarti galimas vystymosi tendencijas. Teritoriškai uždarų bendruomenių gyventojai yra patenkinti savo pasirinkimu ir esami tokioms gyvenvietėms būdingi apribojimai jų netrikdo, netgi, priešingai, kuria saugumu, privatumu ir bendruomeniškumu išsiskiriančią aplinką. Viešojoje erdvėje trūkstant šių dalykų, vis daugiau gyventojų bus linkę užsidaryti, atsitverti nuo aplinkos. Horizontalaus tipo bendruomenės patrauklesnės ne tik paties aukščiausio statuso gyventojams. Be to, į tokias gyvenvietes pirmiausia keliasi jaunesni, auginantys vaikus asmenys. Tuo tarpu vertikalaus tipo gyvenvietės patrauklios ir vyresnio amžiaus asmenims.Lietuvos teritoriškai uždaros gyvenvietės turi ir panašumų, ir skirtingumų, lyginant su analogiškomis užsienio gyvenvietėmis: jos panašios savo atliekamomis funkcijomis, gyventojų kėlimosi motyvais, teritorijos zonavimu, o skiriasi savo gyventojų amžiaus ir socialine struktūra (jose apsigyvena santykinai žemesnio socialinio statuso ir jaunesni žmonės, pačių gyvenviečių mažesnis prestižas). Tyrimo duomenys ir užsienio patirties analizė rodo, kad svarbiausiais tolesnės teritoriškai uždarų bendruomenių raidos veiksniais turėtų tapti: 1) nekilnojamojo turto rinka, 2) gyventojų finansinės galimybės, 3) gyventojų reikmės. Plečiantis nekilnojamojo turto rinkai, turėtų atsirasti didesnė teritoriškai uždarų bendruomenių įvairovė. Pastaraisiais metais beveik nėra vidutinio dydžio gyvenviečių (vyrauja nedidelės arba labai didelės). Teritoriškai uždarose bendruomenėse kuriasi santykinai turtingesni gyventojai, tad, kylant visuomenės gerovei, didės ir žmonių finansinės galimybės įsigyti brangesnį būstą. Gyvenvietės turėtų būti statomos atsižvelgiat į įvairesnius gyventojų poreikius. Lietuvoje siūlomais teritoriškai uždarų bendruomenių projektais vis labiau ima domėtis gyventojai, visuomenė juos vertina palankiai, taigi tikėtina, kad ateityje tokio pobūdžio teritorijų daugės. Norint sustabdyti šio reiškinio plitimą, reikėtų didinti visuomenės saugumą, stiprinti gyventojų bendruomenes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Posovietinės valstybės; Socialinis nesaugumas; Teritoriškai uždaros bendruomenės; Uždaros teritorinės bendruomenės; Vilnius; Gated communities; Lithuania; Post-Soviet states; Social insecurity; Vilnius.

ENThe aim of the paper is preliminary analysis of specific features of gated communities’ development in Lithuania (on the example of Vilnius and its environs). First part of the paper discusses the appearance of gated communities in Vilnius and its environs, inventories these communities and shows their main distinguishing features. The second part is devoted to the main features of gated communities in Lithuania and discussion of their possible development trends based on the interview data obtained in the gated communities. [From the publication]