LTKultūrinių ir etnografinių teritorijų Dzūkijoje išskyrimas pastaruoju metu Lietuvoje susilaukia įvairių sričių mokslininkų dėmesio ir gana karštų diskusijų: nesutariama, kas yra Dzūkija, kas yra tikrieji dzūkai, kur siekia Dzūkijos ribos, kur yra jos „sostinė“ ir t.t. Stinga geografinio kultūros aspekto, Dzūkijos kaip regiono suvokimo, neįvertinama gyventojų savimonė, regiono tapatumo suvokimas. Tai rodo, kad šio teritorinio darinio kultūros geografija dar mažai ištirta ir yra aktuali. Šis Dzūkijos kultūrinio regiono išskyrimo bandymas yra žingsnis šalies kompleksiškų kultūrinių regionų sistemos formavimo ir pagrindimo link. Kartu šiame straipsnyje siekiama įvertinti istorijos bėgyje egzistavusių funkcinių teritorinių darinių ir Dzūkijos gyventojų regioninės (subetninės) savimonės įtaką kultūrinio regiono formavimuisi, nes šiais aspektais iki šiol buvo mažai domimasi. Šiame savo darbo etape už Lietuvos ribų esančią Dzūkijos teritoriją analizuoti nesiėmėme. Dzūkijos kultūrinis regionas yra ilgo istorinio ir kultūrinio vystymosi rezultatas, turintis sudėtingą kelių lygmenų teritorinę struktūrą, išsiskiriantis savita etnokultūrinių bruožų visuma ir aiškia mentaline teritorine identifikacija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dzūkija; Kultūra; Kultūriniai regionai; Kultūrinė geografija; Kultūros regionas; Regionas; Regioninis identitetas; Regionų identitetas; Tapatybė; Cultural geography; Cultural regions; Culture; Dzukija; Identity; Region; Regional identity.