LTMasinė lietuvių emigracija į JAV prasidėjo XIX a. pabaigoje. Lietuviai, atsidūrę toli nuo tėvynės, stengėsi neprarasti savo tautiškumo – gimtosios kalbos, liaudiškų tradicijų ir iš protėvių paveldėto tikėjimo – katalikybės. Todėl jie aukojo pinigus lietuviškų bažnyčių statybai, samdė vargonininkus, steigė parapijų chorus. Šių chorų tikslas buvo ne tik dalyvauti bažnytinėse apeigose, bet ugdyti dvasingumo ir tautiškumo poreikius. Siekdami stiprinti katalikiško tikėjimo pagrindus, bažnytiniai chorai neapsiribojo vien giedojimu mišiose, bet rengė ir religinės muzikos koncertus, taip pat buvo iniciatoriai ir pasaulietinių renginių, kurių metu skambėdavo lietuviškos dainos, buvo telkiami lietuviai bendrai kultūrinei veiklai. Chorvedžiai ir vargonininkai pradėjo organizuoti jungtinių chorų koncertus, tarpukario metais virtusius lietuvių dienomis, dainų dienomis ir dainų šventėmis. Parapijinių chorų sąjungai koordinuojant, šventės vyko regioniniu pagrindu, o vėliau tapo ir visuotinės. Didžiausia tokia šventė buvo surengta 1939 m. Niujorke. Pokario metais buvo nutarta rengti JAV ir Kanados lietuvių visuotines šventes, kuriose labai aktyviai dalyvavo bažnytiniai chorai. 1956–1991 m. įvyko septynios dainų šventės. Tačiau dėl bažnytinių chorų menkėjimo sumažėjo religinės muzikos koncertų, išnyko regioninės dainų šventės. Merdint bažnytiniams chorams, ėmė smukti ir visuotinių dainų švenčių lygis. Tačiau tai buvo vienintelis ir nepakeičiamas būdas išlaikyti išeivijoje lietuvybę ir pasaulio akivaizdoje išreikšti protestą prieš okupuotos Lietuvos statusą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių muzika; Bažnytinė muzika; Lietuvių chorai Amerikoje; Muzika; Music of Lithuania; Church music; Lithuanian choirs in America; Music of the twentieth century.
ENMass migration of Lithuanians to the US began at the end of XIX c. Finding themselves far away from the motherland, Lithuanians made attempts to retain their national character – preserve their native language, folk traditions, and beliefs inherited from the ancestors – Catholic faith. For this reason, they donated money to the construction of Lithuanian churches, hired organ players, founded parish quires. The goal of such quires was not only to participate in church ceremonies, but also to nurture the needs of spirituality and ethnic identity. In an attempt to strengthen the pillars of Catholic faith, church quires did not limit themselves to singing during holy mass, but also organized religious music concerts, initiated secular events, during which Lithuanian songs have been sung, Lithuanians have been brought together for common cultural activities. Quire leaders and organ players began to organize joint quire concerts, which grew into Lithuanian days during the interwar years, song days, and song festivals. With coordination of parish quires, festivals were organized on a regional basis and later became universal. The biggest such festival was organized in 1939 in New York. In the after-war years, it was decided to organize universal festivals of US and Canadian Lithuanians, where church quires were very active participants. In 1956–1991, seven song festivals took place. However, due to the decline of church quires, the number of religious music concerts has decreased, religious song festivals disappeared. As church quires went into decline, the level of universal song festivals also started sliding down.