Skolinių išlikimas tradicinėje šiaurės žemaičių kretingiškių tarmėje

LTSkirtingai nuo kitų žemaičių dounininkų patarmių šiaurės žemaičiai kretingiškiai turi rašytinių šaltinių, todėl įmanomas diachroninis žvilgsnis į tarmę. Straipsnyje, remiantis dabartinės tarmės tekstais ir rašytiniais (XVIII–XIX a.) paminklais, aptariami šiaurės žemaičių kretingiškių tarmėje vartojami kitų kalbų skoliniai. Pastebėta, kad kretingiškiai senuosius skolinius išlaiko palyginti gerai. Galima išskirti tokias populiariausias temines skolintų žodžių grupes: abstrakčių dalykų ir reiškinių pavadinimai, asmenų pavadinimai, aprangos ir apavo reikmenų pavadinimai, pastatų ir patalpų pavadinimai. Geriausiai išlaikomi įvairiais aspektais su žmogumi susiję žodžiai. Knyginiai okaziniai skoliniai, kurie nebuvo vartojami namų aplinkoje, be to, buvo aktualūs tik siauram ratui žmonių, paprastai neišlieka. Tirti tarmės pavyzdžiai rodo, kad lengviau skolinama vadinamoji kultūrinė leksika. Jeigu tarmėje vartojamas savas ir skolintas žodis, tai skolinys paprastai įvardija naujesnę realiją. Skolinių vartojimas ir paplitimas susiejamas su psicholingvistinėmis ir sociolingvistinėmis aplinkybėmis. Tyrimo duomenys rodo, kad su pasiskolintais žodžiais gali būti elgiamasi dvejopai: semantinė struktūra gali būti išlaikyta arba vienaip ar kitaip pakeista. Nors skoliniais paprastai įvardijamos naujos realijos, tačiau dėl bendrinės kalbos bei kitų sociokultūrinių faktorių įtakos jaunesnioji karta jų nebeperima. Taigi senieji tarmės skoliniai pamažu traukiasi iš vartosenos. [Iš leidinio]

ENDue to the retained written sources it is possible to analyze the North-Žemaitian subdialect of Kretinga diachronically. Based on the modern subdialect texts and the 18th and 19th century written records, the article discusses borrowings used in the North-Žemaitian subdialect of Kretinga. The borrowings in the subdialect have been retained relatively well. The following most popular thematic groups of borrowings may be distinguished: the names of abstract objects and phenomena, personal names, names of clothing and shoes, and names of buildings and accommodation. Words related to people in various respects have been retained best. The majority of bookish occasional borrowings, which were not used in the household context and were relevant only to at narrow circle of people, have not been retained. The study has revealed that the cultural vocabulary in the subdialect is easier adopted. When both the adopted and common word is used in the subdialect, the meaning of the adopted word usually reflects the more recent phenomenon. The usage and distribution of borrowings is related to psycholinguistic and sociolinguistic factors. The study data indicate that the adopted words may be used in two ways: the semantic structure may be retained or it may be changed in one way or another. Despite the fact that borrowings define the new phenomenon, due to the influence of the standard language and other sociocultural factors, the younger generation does not extensively use them. As a result, old borrowings in the subdialect gradually disappear.