LTStraipsnis aktualizuoja kraštovaizdžio planavimo metodologijos problemą. Tam tikslui buvo: 1) suformuluota kraštovaizdžio formavimo paradigmų sistema; 2) planuojant teritorijas apibrėžta kraštovaizdžio plano samprata ir vieta; 3) nustatyti kraštovaizdžio planavimo dokumentų rengimo ir sudėties ypatumai. Pateikiama svarbiausių kraštovaizdžio formavimo paradigmų sudėtis, akcentuojamas būtinumas universaliau traktuoti ir papildyti tvaraus (tausojančio ir subalansuoto) vystymo bei kultūrinio kraštovaizdžio struktūros ir proceso optimizavimo paradigmas. Rekomenduojama perimti Vakarų valstybių patyrimą ir įvairinti kraštovaizdžio planų nomenklatūrą, vykdyti tiek kompleksinį, tiek specializuotą (kraštovaizdžio ekologinės apsaugos schemos ir planai, kraštovaizdžio vizualinio estetinio reguliavimo planai, kraštovaizdžio tvarkymo socialinių prioritetų planai) kraštovaizdžio planavimą įvairiais lygmenimis. Suformuluoti konkretūs pasiūlymai dėl kraštovaizdžio planavimo proceso organizavimo ir rengiamų planavimo dokumentų (schemų ir planų) sudėties optimizavimo nustatant jų uždavinius ir modeliuojamus rezultatus. Kaip prieštaraujanti Europos kraštovaizdžio konvencijai neigiamai įvertinta dabartinė LR Aplinkos ministerijos vadovybės politika kraštovaizdžio planavimo atžvilgiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Formavimo Paradigmos; Kraštovaizdžio formavimo paradigmos; Kraštovaizdžio planavimas; Kraštovaizdžio planavimo proceso modelis; Kraštovaizdžio planų tipai; Metodologija; Planavimo Dokumentai; Planų Tipai; Landscape forming paradigms; Landscape planning; Metodology; Model of landscape planning process; Paradigms Of Formation; Planning Documents; Types Of Plans; Types of landscape plans.
ENThe article actualizes the methodology problem of planning the landscape. For this purpose: 1) the system of landscape forming paradigms was formulated; 2) the concept and place of the landscape plan defined in the territory planning; 3) the peculiarities of preparation and composition of landscape planning documents were determined. The article provides the most important landscape-forming composition, focuses on the need for a more universal treatment and adds paradigms of sustainable (sustainable and balanced) development and optimization of the structure and process of the cultural landscape. It is recommended to take the experience of Western countries and diversify the nomenclature, to carry out both a complex and specialized environmental protection schemes (the ecological security schemes and plans for the landscape, landscape visual aesthetic regulation plans, landscape management social priority plans) at different levels. Specific proposals for the organization of the landscape planning process and the planning documents (schemes and plans) for the determination of the composition of their optimization and simulated results are formulated. The current landscape policy of the Republic of Lithuania Environment ministry is evaluated negatively as it opposes the European Landscape Convention.