Žadėtoji žemė

LTStraipsnyje apžvelgiama Žagarės žydų istorija. Pirmieji žydai į Žagarę atsikėlė XVIII a. pradžioje. Žydų santvarkos pagrindą sudarė jų bendruomenė – kahalas. XVIII a. visi perkrikštai žydai buvo pripažinti bajorais ir vertėsi pinigų skolinimu, įkurdami pirmuosius bankus. Jų amatai buvo patys įvairiausi, bet dažniausiai minimi auksakaliai, skardininkai, gėralų gamintojai, skerdikai, pyragiai, knygrišiai, siuvėjai, barzdaskučiai, gydytojai, pirtininkai, muzikantai, prekybininkai (kromininkai). Rimtesnių konfliktų tarp Žagarės miestelėnų ir žydų nėra žinoma. Po Šiaurės karo Žagarėje žydų padaugėjo. 1742 m. valstiečiams uždraudžiama varyti degtinę, daryti alų, smuklės nuomojamos žydams. 1748 m. Akmenės gatvėje jau veikė maldos namai, o Livonijos g. - kapinės. Po 1775 m. gaisro visi Žagarės gyventojai patyrė didelių nuostolių. Pateikiami XVIII–XIX a. Žagarės demografiniai duomenys. Daug Žagarės žydų pasklido po pasaulį, tapo įžymiais ir garsiais (Benjaminas Mandelštamas, Kolonimus Zejevas Visockis, Izraelis Lipkinas, Rafailas Natanas Rabinovičius, Isakas Kikojinas, Faifas Levitacas ir kt.). XX a. žydai aktyviai dalyvavo Žagarės gyvenime, buvo renkami į miestelio tarybą. Žydų jaunimas mokėsi Žagarės progimnazijoje. Miestelyje veikė žydų parduotuvės, kirpyklos ir kitos įmonės. Po žiaurių pirmųjų trėmimų 1941 biržely, spalio 2 d. įvykdytas skaudus ir žeminantis žydų tautos genocidas. Prievartinis žydų getas užėmė didoką miesto dalį abiejuose Švėtės krantuose.Reikšminiai žodžiai: 18 amžius; 19 amžius; 20 amžius; Miestas; Miesteliai; Valstiečiai; Visuomenė; Žagarė; Žydai; Jewry; Jews; Lithuanian XVIII-XX c. history; Peasants; Society; Town; Towns; Žagarė.