Socio-economic segregation in growing urban regions of Lithuania

LTStraipsnis aptaria socioekonominės Lietuvos miestų regionų rezidencinės diferenciacijos (segregacijos) tendencijas XXI amžiuje. Erdvinės kiekybinės analizės, paremtos visuotinių gyventojų surašymų duomenimis, metodu tiriami Lietuvos miestų regionai (metropolinės erdvės) bei pagrindinės jų sudedamosios dalys – branduoliai bei priemiesčiai. Pagrindinės profesinės grupės buvo naudojamos kaip gyventojų socioekonominio statuso rodiklis, nors ryšiai tarp gyventojų profesijos statuso ir jų pajamų dydžio nėra idealūs. Surašymo apylinkės, apimančios teritorijas, kuriose vidutiniškai gyveno apie 600 žmonių, buvo naudojamos kaip teritorinis analizės pagrindas apskaičiuojant naudotus segregacijos indeksus. Segregacijos indeksas, nepanašumo indeksas bei izoliacijos indeksai buvo apskaičiuoti, siekiant įvertinti įvairius segregacijos aspektus Lietuvos miestų metropolinėse erdvėse. Nors visi indeksai rodė palyginti nedidelę miestų regionų erdvės segregaciją, tačiau buvo pastebėti esminiai skirtumai skirtinguose miestuose ir jų dalyse. Segregacijos indeksas rodo tai, kad miestams būdingas mažas ir mažėjantis įvairių grupių išsidėstymo netolygumas. Indeksai, tiksliau iliustruojantys faktinę gyventojų segregaciją (t. y. teritorinį atskirtumą), labai aiškiai iliustruoja esamus ir augančius pasiskirstymo skirtumus tarp aukštesnio ir žemesnio statuso socioekonominių grupių. Kuo didesnis miestas, tuo didesni segregacijos rodikliai, ypač tai pastebima Vilniuje. Priemiesčiai buvo ir lieka labiau segreguoti nei miesto branduoliai. GIS analizės atkleidė, kad visuose miestuose, o ypač Vilniuje, pastebimi augantys skirtumai tarp turtingesnių šiaurinių ir mažiau pasiturinčių pietinių dalių. Kaunui ir Vilniui būdinga žymiai didesnė turtingų ir mažiau pasiturinčių grupių išsidėstymo miesto regionuose fragmentacija nei Klaipėdoje.Tai gali būti siejama su žymiai aukštesniu kultūrinio ir gamtinio kraštovaizdžio fragmentacijos laipsniu šiuose miestuose. [Iš leidinio]

ENThis study attempts to analyse socio-economic segregation in three metropolitan areas of Lithuania. Indexes of segregation, dissimilarity and isolation were analysed trying to reveal different aspects of socio-spatial segregation in the urban regions, which experienced major shifts in their occupational structure over the last decades. The main occupational groups were used as a proxy for the socio-economic status. Data from 2001 and 2011 censuses was used to investigate segregation processes in the metropolitan areas and their main structural zones – urban cores and suburbs. Notwithstanding major economic and social changes of the post-communist society, all measured indexes indicated low levels of segregation and limited changes during the analysed period. The results showed that the fastest increase of segregation was in the capital city. It was also revealed that the richest groups of population are the most segregated, and they tend to live more and more separately from other groups. The differences in the concentration of high and low status occupational groups and the changes in those patterns were illustrated in the maps. [From the publication]