Vilniaus Žemutinės pilies senojo arsenalo rytų (didžiojo) korpuso pastato istorija
LTLietuvos dailės muziejaus (LDM) Taikomosios dailės muziejus veikia Vilniaus Žemutinės pilies senojo arsenalo rytų (didžiojo) korpuso pastate, kuris jau kelis šimtmečius yra glaudžiai susijęs su valstybės istorija. Didysis korpusas - reikšmingiausia senojo arsenalo pastatų ansamblio dalis - stovi Pilies kalno pašlaitėje, Žemutinės pilies teritorijos šiaurės rytiniame kampe, palei Vilnelės upę. Senojo arsenalo rūmai, pastatyti ant ankstesnių gotikinių miesto gynybinių mūrų, valstybės klestėjimo laikotarpiu atliko savo tiesioginę funkcijų - buvo „ginklų namais“, tačiau prasidėjęs valstybės nuosmukis ir vėliau vykusios okupacijos lėmė ir pastato istorinės vertės sumenkinimų - įvairiais XIX-XX a. laikotarpiais jame buvo įrengti butai, kareivinės, o sovietmečiu net automobilių garažai. Toks istorinio pastato naudojimo būdas buvo nepriimtinas kultūros darbuotojams, valdžios atstovams, miesto svečiams, todėl 1975 m. rugsėjo 23 d. LTSR kultūros ministerijos kolegijos nutarimu senojo arsenalo rytų korpusas buvo perduotas LDM. Taip muziejus tapo pastato restauracijos užsakovu.Restauracijos tikslas buvo suteikti senojo arsenalo pastatų kompleksui istorines renesansines stilistines formas, įkurti taikomosios dekoratyvinės dailės muziejų bei saugyklas. Senąjį arsenalų 1972-1978 m. laikotarpiu tyrinėjo mokslininkai. Jie atliko pastato kompleksinius tyrimus: archeologinius, architektūrinius, geologinius, paleobotaninius, radiokarboninius bei cheminius. Tyrimų vadovas buvo dailininkas architektas, senovės tyrinėtojas Sigitas Benjaminas Lasavickas (1925-1998), archeologai Albertas Lisanka (1931-1998) ir Irena Jučienė (g. 1933). Ši publikacija parengta remiantis šių tyrimų metu gautais rezultatais, esama išlikusia ikonografine (dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus (1745-1807) akvarelės) ir kartografine (Vilniaus miesto planai) medžiaga. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Ginklai; Lietuvos dailės muziejus; Projektas; Sandėliai, Architektūra; Senasis arsenalas; Taikomosios dailės muziejus; Vilniaus architektūra; Vilniaus arsenalas; Vilniaus atmintis; Vilniaus istorija; Vilnius; Archeology; Architecture; History of Vilnius; Lithuanian art museum; Memory about Vilnius; Museum of Applied Arts; Old Arsenal; Project; Vilnius; Vilnius Arsenal; Vilnius architecture; Warehouses; Weapons.
ENThe Museum of Applied Arts is established in the Old Arsenal of the Lower Castle by the river of Vilnelė. For a few centuries the historical building was closely related with a history of the Grand Duchy of Lithuania. The Palace of the Old Arsenal was built on the earlier Gothic fortifications in the 16th century. Firstly, it was built in Gothic style, at the beginning of the 17th century reconstructed under a manner of Renaissance with architectural dominance - the attic. At the time of the state prosperity (16th - 17th c.) the old arsenal was one of the greatest armouries in the Grand Duchy of Lithuania. However, the decline of the state and subsequent occupations destined the decline of the historical building - in the 19th and 20th centuries apartments, barracks, and even car garages were established there during the Soviet era. Concerns about the fate of the historic building began to escalate in the 60’s and 70s of the 20th century. During the year 1972-1978 architect S. Lasavickas made the architectural researches and archaeologists V. Daugudis, A. Lisanka and A. Jučienė made archaeological researches, which revealed the prosperous past of the historical building, former fortifications of Vilnius, particularity of the territory, former settlements. In 1986, under the project of architect Evaldas Purlys, the restoration of the Old Arsenal was eventually finished. In 1987 there was opened the exposition of applied art and now in public the Old Arsenal is better known as the Museum of Applied Arts. [From the publication]
