Viešojo intereso gynimas civilinio proceso tvarka: teoriniai ir praktiniai aspektai

LTŠalia materialinės teisės, nustatančios materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą, svarbus ir procesinis reglamentavimas, sudarantis procesines viešojo intereso gynimo civilinį ginčą nagrinėjant teisme prielaidas. Taip pat svarbu atsakyti į klausimą, ar pats civilinis procesas yra priemonė apginti individualaus asmens pažeistas teises ir interesus, ar civiliniame procese gali būti ginamas ir viešasis interesas. Viešojo intereso sąvoka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse minima kalbant apie teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ir šių subjektų teisę duoti išvadą byloje (CPK 49 str.), pabrėžiant dispozityvumo principo išimtis, nustatytas būtent viešojo intereso gynimo tikslais (teismo teisė peržengti apeliacinio ar kasacinio skundo ribas (CPK 320 str. 2 d., 353 str. 2 d.) ir kt.). Viešojo intereso gynimo tikslais CPK įtvirtinti ir kiti reikšmingi bylų nagrinėjimo ypatumai, pvz., įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo civiliniame procese (CPK 7, 72, 158–161 ir kt. straipsniai) bei įtvirtinti kai kurių bylų nagrinėjimo ypatumai (dispozityvumo ir rungimosi principų taikymo ribojimai, teismo teisė rinkti įrodymus savo iniciatyva, peržengti ginčo dalyko ribas ir kt.). Vertindami nustatytą reglamentavimą straipsnio autoriai daro išvadą, kad, kalbant apie ginčą, kilusį iš privačių civilinių teisinių santykių, būtina prisiminti, kad pats ginčo sprendimas teisme yra valstybės funkcijos įgyvendinimas ir todėl procesas visada turi viešojo pobūdžio elementų. Plačiuoju požiūriu pati teisė į efektyvią teisminę gynybą yra viešasis interesas. Nagrinėdami teismo pareigą būti aktyviam ginant viešąjį interesą, autoriai kelia klausimą, ar teismas, gindamas viešąjį interesą, gali tuo pačiu metu būti nešališkas byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu.Nurodoma, kad, teismui sprendžiant ginčą ir nustačius viešąjį interesą, šalia pareigos teisingai išspręsti ginčą jam atsiranda kita pareiga – apginti viešąjį interesą. Ši pareiga teismų praktikoje ir doktrinoje paprastai iškeliama kaip prioritetinė, palyginti su šalių iškelto ginčo sprendimu. Todėl teismas gali nešališkai ginti bylos šalių interesus tik tiek, kiek tai atitinka viešojo intereso gynimo interesus. Nagrinėdami viešojo intereso gynimo ypatumus nagrinėjant civilines bylas, kylančias iš šeimos ir bankroto teisinių santykių, autoriai pabrėžia teismo pareigą būti aktyviam, savo iniciatyva rinkti įrodymus, peržengti ieškinio reikalavimo ar apeliacinio bei ir kasacinio skundų ribas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bankroto bylos; Civilinis procesas; Gynimas; Viešasis interesas; Šeimos bylos; Bankruptcy proceedings; Civil process; Defense; Family cases; Public interest.

ENThe article deals with the concept of the public interest as well as the features related to the protection of the public interest in the civil procedure. The article presents the judicial practice developed by the Supreme Court of Lithuania due to the entities that avail themselves of a right to protect the public interest in court. The issues related to the impartiality of the court and the court’s obligation to protect the public interest as well as the peculiarities regarding the protection of the public interest while hearing civil cases due to legal relations with reference to family and bankruptcy are also analyzed in the article. [From the publication]