Sowjetische Karriere für nationale Kultur? : zum Verhältnis von Sowjetisierung und Konstituierung nationaler Kultur am Beispiel des Wirkens herausragender Kulturfunktionäre der Stalin- und Chruščev-ära in der litauischen SSR
LTStraipsnyje analizuojami kultūriniai pokyčiai Lietuvoje sovietmečiu, Stalino ir Chruščiovo valdymo metu, parodoma sovietizacijos įtaka Lietuvos nacionaliniam identitetui, lojalaus režimui tuometinio kultūros elito veikla, sovietinio režimo sankcionuotas nacionalinių kultūrinių tradicijų inkorporavimas į pageidaujamą režimui sovietinę kultūrą, dviprasmiška kūrėjų padėtis. Atskleidžiamos Jono Švedo Valstybinį dainų ir šokių liaudies ansamblio meno vadovo ir vyr. dirigento, respublikinių dainų švenčių vyr. dirigento kultūrinės aspiracijos, mokėjimas laviruoti tarp savo pronacionalinių interesų ir partijos reikalavimų, nors ne kartą dėl dainų ir šokių ansamblio repertuaro ir veiklos jam grėsė būti ištremtam į Sibirą. Kaip ne mažiau kontroversiškas sovietinio režimo aspektu menininkas aptariamas Vytautas Žalakevičius, kuris savo karjerą pradėjo tipiškais sovietinio standarto filmais, o tik paskui nuo filmo “Adomas nori būti žmogumi” pasuko į individualizmą ir nonkonformizmą, panaudodamas savo kūryboje prancūziško poetinio realizmo ir ekspresionizmo elementus. Reziumuojama, kad nors J. Švedas veikiau reprezentuoja stalinizmo epochą, o V. Žalakevičius – Chruščiovo laikotarpį, abu laikytini dominuojančiomis figūromis formuojant sovietų Lietuvos kultūrą. Būtent jų kaip naujojo sovietinio elito prestižas reikalavo kolaboruoti su sovietiniu režimu ir veikė ir jų, o kartu ir tuometinės Lietuvos, kultūrinę veiklą.Reikšminiai žodžiai: Jonas Šveda; Karjera; Sceninis menas; Sovietinis režimas; Sovietinė kultūra; Sovietizacija; Sovietmetis; Tautinė kultūra; Vytautas Žalakevičius; Career; Jonas Šveda; National culture; Soviet culture; Soviet period; Soviet regime; Sovietisation; Vytautas Žalakevičius.
