LTStraipsnyje analizuojamas vilniečių požiūris į Vilniaus viešąsias erdves, paminklus ir statinius. Tęsiama kokybinio tyrimo pagrindu parengtame straipsnyje „Viešųjų erdvių preferencijos kaip kultūrinio tapatumo diskurso prielaidos“ pradėta analizuoti Vilniaus miesto erdvių kaip kultūrinio diskurso tema. Straipsnyje analizuojamos vilniečių nuostatos istorinių Vilniaus ženklų atžvilgiu. Tyrimo metu gauti duomenys lyginami su 1993 ir 2008 m. atliktų Vilniečių tyrimų duomenimis. 1993 m. atliktas ir dabartinis tyrimai aprašyti bendroje rinkinio metodologinėje dalyje. 2008 m. tyrimo, atlikto remiantis tarptautine INTAS programa, metu apklausta 300 vilniečių. Tyrime miestas buvo suvokiamas kaip „kasdienio miestiečių gyvenimo aplinka“ (Therborn, 2009, 5), todėl buvo formuojama tikslinė imtis - miestų centrinėse dalyse laiką leidžiantys miestiečiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorijos simboliai; Miestiečiai; Tapatumas; Vilnius; City dwellers; City inhabitants; Identity; Symbols of history; Vilnius.
ENThe article analyses monuments attitudes of Vilnius dwellers towards spaces, monuments and buildings in Vilnius. Inhabitants of the city are important participants of public discourse about their town - their point of view is used discussing about plans for city development. Their less or more active participation in city life constructs images of Vilnius and entire Lithuania. On the other hand, analysis of identity has value of itself - ways of building identities have importance for science and politics. Article analyses data of qualitative research on identity of Vilnius dwellers. [From the publication]