LTStraipsnyje religinis bei simbolinis kultūrinis tapatumas ir jo raida analizuojami lyginant 1993 ir 2013 m, vilniečių kultūrinio tapatumo tyrimų duomenis. Vilniečių religiniam kultūriniam tapatumui būdingesnis pasklidęs (difuzinis), o ne bažnytinis kultūrinis tapatumas. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, maždaug keturi penktadaliai vilniečių, nepriklausomai nuo konfesijos, yra tikintys. Tai leidžia įžvelgti vilniečių kultūrinio tapatinimosi procese kompleksinio religingumo memą. Vilniečių simbolinis kultūrinis tapatumas nagrinėjamas kalbos, literatūrinėmis preferencijomis, Lietuvos ir lokalinio kultūrinio tapatumo aspektais. Per tiriamą laikotarpį padidėjo kalbos svarba kultūrinio tapatinimosi procese, nelietuviai vilniečiai, tapatindamiesi su konkrečia tauta didesnius reikalavimus kelia rašto kalbai. Padaugėjo visų tautybių, ypač baltarusių, vilniečių, besitapatinančių su lietuvių tauta ir jos kultūra. Skirtingomis kalbomis dėstomose mokyklose kultūriniam vilniečių tapatumui didžiausią įtaką daro tos kalbos literatūros mokyklinės programos, pakartotiniame tyrime daugiau vilniečių tapatinasi su miestietiška literatūrine kūryba. Lokalinis vilniečių kultūrinis tapatumas, jo simboliai konkuruoja su Lietuvos kultūriniu tapatumu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lokalinis tapatumas; Religinis kultūrinis tapatumas; Simbolinis kultūrinis tapatumas; Cultural identity of religion; Local identity; Symbolic cultural identity.
ENVilnius inhabitants' religion identity and symbolic cultural identity and their development are analyzed in this paper by comparing quantitative sociological data from years 1993 and 2013. Cultural identity of religion of Vilnius inhabitants is more diffused than cultural identity of the church. The data of longitudical research shows, that four fifths of Vilnius inhabitants are religious, no matter which confession they represent. Symbolical cultural identity of Vilnius inhabitants is analyzed according to the aspects of language, literature preferences and local cultural identity. During the research period the importance of language in cultural identity process increased: non-Lithuanian Vilnius inhabitants by identifying with particular nation increased demand for the written language. The number of non-Lithuanian Vilnius inhabitants, especially Byelorussians, who identify themselves with Lithuanian nation and its culture has increased. In multi-language schools literature programs ofthat particular language have the greatest impact for the cultural identity of Vilnius inhabitants. In the second research more Vilnius inhabitants identify themselves with city literature. Local Vilnius inhabitants' cultural identity, its symbols compete with cultural identity of Lithuania. [From the publication]