Vilniečių savivoka: ypatumai ir pokyčiai 1993-2013 metais

LTVilniečių kultūrinės tapatybės tyrimuose savivokos reiškinys buvo siejamas su identifikacijos proceso pradžia. Svarbiausiu kiekybinio tyrimo akcentu tapo pokyčiai, kuriuos lėmė konkretus permainų laikotarpis, sutapęs su pirmuoju atkurtos valstybės dvidešimtmečiu. 1993 ir 2013 m. Vilniaus gyventojų apklausų duomenų lyginamoji analizė išryškino tris tiriamo reiškinio lygmenis, vienaip ar kitaip atspindinčius vilniečių savivokos ypatumus: vilniečių savijauta sostinėje (gyvenimo Vilniuje vertinimai, motyvacija, socialinio aktyvumo poreikis, pasitikėjimas); vilniečio samprata (ar miestietis linkęs tapatintis su Vilniumi ir vilniečiais, pripažinti ir atpažinti tipišką vilnietį, priskiriant jam tam tikrus bruožus); vertybiniai prioritetai, kurie yra vienaip ar kitaip susiję su miesto kultūrine terpe ir gali būti laikomi vilniečių kultūrinės tapatybės išraiška (respondentų išskiriamos svarbiausios vertybės, interesų įvairovė, gyvenimo prasmės samprata). Remiantis dviejų tyrimų duomenimis, išryškėjo šie svarbiausi pokyčiai: Vilniaus gyventojai dažniau laiko save tikrais vilniečiais, aktyviau dalyvauja Vilniaus visuomeniniame gyvenime, labiau pasitiki savo jėgomis, iniciatyva sprendžiant miesto reikalus, dažniau teikia pirmenybę šeimos vertybėms, vilniečių interesai tapo įvairesni, domėjimasis intensyvesnis. Lyginamoji duomenų analizė rodo, kad dominančiu laikotarpiu keitėsi ne tik vilniečių savivoka, bet ir ją lemiančių demografinių veiksnių vaidmuo. Didžiausi vilniečių nuomonių skirtumai 2013 m., kaip ir prieš dvidešimt metų, vis dar susiję su jų tautybe, bet pastebimas didesnis lyties veiksnio vaidmuo (1993 m. šiuo atžvilgiu vyrų ir moterų pozicijos iš esmės sutapo). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Savivoka; Socialinis aktyvumas; Vertybiniai prioritetai; Vilniečiai; Vilnius; Kaunas; Residents of Vilnius; Self-consciousness; Social activity; Value priorities; Vilnius.

ENSociological studies of cultural identity at every step deal with the problem of self-consciousness. The investigations of Vilnius residents, carried out in 1993 and 2013, related this phenomenon to the beginning of the processes of identification. The most important event of the quantitative research appeared to be the changes determined by specific period, coinciding with the first twentieth anniversary of the restored state. The comparative analysis of the phenomenon under study highlighted three levels, which one way or another reflected the main characteristics of respondents' self- consciousness: Vilnius residents being at home (the assessment of living in Vilnius, motivation, the need of social activity, self-confidence); Vilnius conception (tendency of respondents to identify oneself with Vilnius, to recognize and identify the typical resident of Vilnius, assigning to him certain characteristics); Value priorities, which one way or another are connected with the city environment and can be regarded as an expression of cultural identity (distinguished essential values, conception of purport of life, diversity of interests). The comparative analysis based on the data of two researches revealed the following key changes: in 2013 Vilnius residents more often consider themselves to be true citizens of Vilnius, being more involved in the social life of Vilnius and more initiative and self-confident dealing with the affairs of the city, with the emphasis on family values. The interests of Vilnius residents became more various going deep into the heart of the matter. In 2013 the differences of Vilnius residents' opinions were still mainly determined by their nationality. On the other hand, more noticeable was the role of gender factor (in 1993 the attitudes and opinions of men and women were not significantly different). [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Istorija / History