Garbės koncepto analizė

LTŠiame straipsnyje atvirosios definicijos, arba kognityvinės definicijos, metodu analizuojamas žodžio garbė konceptas. Straipsnio tikslas – suformuluoti kognityvinę definiciją. Šiuo tikslu analizuojami tiriamojo žodžio reikšmės aspektai senojoje raštijoje, dabartiniuose leksikografiniuose šaltiniuose ir šiuolaikiniuose diskursuose. Analizė leido nustatyti, kad lietuviams garbė egzistuoja abiem lygmenimis: ir subjektyviuoju, ir objektyviuoju, nes lietuvis nori būti pripažintas ir pagerbtas; akcentuojamas savivertės jausmas, tikslo siekimas ir kiti veiksmai, už kuriuos jis būtų gerbiamas; kita vertus, lietuvis neįsivaizduoja savęs kitaip, kaip tam tikros bendruomenės nario, nes tik bendruomenė gali pripažinti individo vertę, vadinasi, asmens garbė susijusi su kolektyvine garbe ir būtinai turi viešumo išraišką. Galima daryti išvadą, kad žodynai, apibrėždami žodžio reikšmę, remiasi ne semantika – dažniausiai žodžiai apibūdinami sinonimais, kartais pateikiama leksinė reikšmė. Tokios sąvokos mažai atspindi žmonių suvokimą apie konkrečius, o dar labiau apie abstrakčius dalykus. Tyrimas leidžia pateikti tokią kognityvinę definiciją: garbė – tai savivertės bei atsakomybės jausmas, kai žmogus jaučiasi įvertintas už savo gyvenimą, nuveiktus darbus, ir geras vardas, pelnytas visuomenėje už gerus ir nesavanaudiškus darbus, už dorą elgesį ir dorą gyvenimą, aukštą moralę, už sąžiningumą, teisingumą, žodžio laikymąsi, pagarbą kitiems ir rūpestį kitais, už pasiaukojimą tėvynei, idėjai, kitų žmonių gerovei, patriotizmą ir didvyriškumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aspektas; Definicija; Diskursas; Garbė; Kognityvinis apibrėžimas; Konceptas; Reikšmė; Semantika; Cognitive definition; Concept; Discourse; Honour.

ENThis paper deals with the concept of "honour" by applying the principles of an open definition also known as a cognitive definition. The aim of the article is to formulate a cognitive definition of the concept of honour. In order to achieve this purpose, different aspects of the meaning of the word "honour" have been investigated in ancient writings, contemporary lexicographic sources and contemporary discourses. The analysis has demonstrated that for Lithuanians honour is a two-fold concept which exists at both the subjective and the objective levels, since Lithuanians express a desire to be acknowledged, respected and honoured, placing emphasis on the feeling of self-esteem, achievement of goals and other accomplishments that lead to being honoured. On the other hand, it is typical that Lithuanians are only able to see themselves as members of a community since only a community can grant value to an individual and, as a result, a personal honour is related to the collective honour with an inherent element of public expression. It is possible to conclude that in their definition of the word "honour" dictionaries do not rely on semantics but rather prefer synonymous terms and sometimes provide lexical meaning(s). Such definitions do not fully reflect people’s conception of concrete and, even more so, of abstract domains. The results of the present research lead to the following cognitive definition of the concept of honour: Honour is a sense of self-esteem and responsibility when one feels valued for their life, accomplishments as well as good reputation that one has gained in society for good deeds, virtuous behaviour and life, high morals, honesty, fairness, for keeping one’s faith, respect and care of others, self-sacrifice for one’s homeland, sacrifice for the sake of an idea, for other people’s welfare, for patriotism and heroism. [From the publication]

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies