Nuosavybės teisės ribojimo tendencijos (pokyčiai) konstitucinėje doktrinoje

LTStraipsnyje analizuojama, kaip Konstitucinio Teisino formuojama nuosavybės ribojimo doktrina kito nuo jo įsteigimo 1993 m. iki dabar. Atskleidžiama, kuriais atvejais ši doktrina sudarė prielaidas plėsti privačios nuosavybės teisės gynybos apimtį, o kada ji buvo siaurinama. Daroma išvada, kad nuosavybės, nuosavybės teisės sampratos turinys, nuosavybei priskiriamos funkcijos turi įtakos privačios nuosavybės teisės ribojimui. Atskirai analizuojama, kokiems objektams ir subjektams yra taikoma konstitucinė nuosavybės teisės garantijų apsauga, parodoma, kad yra aiški Konstitucinio Teismo tendencija plėsti objektų ir subjektų, kuriems taikoma nuosavybės teisės apsaugos garantijos, ratą. Nuosavybės ribojimo pagrindai suskirstomi į tris grupes pagal tai, iš ko jie kyla: vieni expressis verbis - iš Konstitucijos, kili - iš konstitucinio įstatymo, treti - iš įstatymo (ne konstitucinio), ir atskirai analizuojami. Nagrinėjama, kokie bendri konstituciniai reikalavimai kyla įstatymų leidėjui nustatant nuosavybės teisės ribojimus, parodomi konstitucinės doktrinos pokyčiai. Atskirai plačiau vertinamas nuosavybės teisės ribojimas paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, kuris siejamas su viešuoju interesu. Atskleidžiamos problemos, susijusios su nukrypimu nuo Konstitucinio Teismo doktrinos reguliaciniu nuosavybės paėmimo lygmeniu ir sprendimų dėl konkrečios nuosavybės paėmimo priėmimo lygmeniu, taip pat teismų vaidmuo vertinant, ar priimti teisės aktai dėl nuosavybės teisės ribojimų atitinka jiems keliamus konstitucinius reikalavimus, inter alia vertinant, ar yra viešasis interesas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konstitucija; Konstitucinis Teismas; Konstitucinė doktrina; Nuosavybės teisė; Nuosavybės teisės ribojimas; Privati nuosavybė; Constitution; Constitutional Court; Constitutional doctrine; Limitation of the right of owership; Private owership; Property rights.

ENThe article analyses how the doctrine formulated by the Constitutional Court in relation to the limitation of ownership has been changing since the Constitutional Court's establishment in 1 993 until the present. The analysis discloses the cases in which the said doctrine created preconditions for expanding the scope of the defence of the right of private ownership and in which—it was narrowed. The conclusion is drawn that the contents of the concepts of ownership and the right of ownership, as well as the functions attributable to ownership, have had influence on the limitation of the right of private ownership. A separate enquiry into the objects and subjects falling under the constitutional protection of the guaranties of the right of ownership shows that the Constitutional Court has had a clear tendency to expand the range of the objects and subjects that enjoy the guarantee of the protection of the right of ownership. In the article, the grounds for the limitation of ownership are analysed by dividing them into three groups depending on the sources that they stem from: i.e. whether they stem expressis verbisfrom the Constitution, from a constitutional law, and a law (rather than a constitutional law). The analysis also covers the general constitutional requirements that arise for the legislature in the course of establishing restrictions on the right of ownership and points up the changes in the constitutional doctrine.A more detailed attention is specifically devoted to the assessment of the limitation of the right of ownership through the expropriation of property for public needs, where the latter means is linked to the public interest. In this respect, the analysis reveals the problems at the regulatory level of the expropriation of property as well as at the level of making decisions with regard to the expropriation of concrete property that arise in the event of the deviation from the doctrine formulated by the Constitutional Court. The role of courts is emphasised in deciding whether the adopted legal acts concerning the limitation of the right of ownership meet the applicable constitutional requirements, inter alia the role of courts in assessing the existence of the public interest. [From the publication]