Guerrilla warfare as regional expression of identity. The example of Northern Lithuania

LTStraipsnyje teigiama, kad partizaninis karas yra svarbus tautinės tapatybės elementas, todėl verta giliau analizuoti partizaninės kovos teoriją, apžvelgti tarptautinių ir nacionalinių tyrinėjimų lauką. Straipsnyje aptariamos partizaninio karo formos ir taktikos, pateikiama 1863–1864 m. sukilimo kovų Šiaurės Lietuvoje kaip partizaninio karo interpretacija. Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kaip buvo vykdomas partizaninis karas per 1863–1864 m. sukilimą, kokia taktika buvo naudota 1919 m. kovoje prieš P. Bermondto-Avalovo dalinius. Partizaninis karas šiame darbe aiškinamas kaip svarbi tapatybės raiškos forma. Tyrimams pasirinktas Šiaurės Lietuvos regionas. Straipsnyje siekiama apibūdinti 1863–1864 m. sukilimo dalyvius, kurių dauguma buvo tipiški kaimiečiai, samdomi darbininkai. 1919 m. kovose dalyvavo Šiaulių krašto gyventojai – darbininkai, ūkininkai, mokytojai. Skirtingais istoriniais laikotarpiais lietuviai stojo į partizaninę kovą prieš rusus, bermontininkus, sovietus. Partizaninė kova kaip identiteto raiška turėtų būti atskleista istorikų darbuose. Vis dėlto Lietuvos istoriografijoje nusistovėjusi tradicija partizaninę kovą sieti su XX a. 5–6 deš. (1944–1953), epizodiškai analizuojant kitus partizaninio karo epizodus. Tokią prieigą derėtų keisti ir kitus ginkluotus konfliktus analizuoti kaip partizaninio karo formas, susijusias su Lietuvos visuomenės įsitraukimu į savo krašto gynybą.Reikšminiai žodžiai: Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Bermontininkai; Kovos prieš bermontininkus; Lietuvos nepriklausomybės kovos; Partizaninis karas; Šiaurės Lietuva; Bermondtists; Guerilla warfare; Guerrilla warfare; Lithuanian Wars of Independence; Northern Lithuania; The Uprising of 1863; War against the Bermontians.