Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovai paskutiniajame Abiejų Tautų Respublikos Seime. Politinio pasirinkimo problema

• Representatives of the grand Duchy of Lithuania at the last Sejm of the Republic of the Two Nations. The problem of a political choice
• Representatives of the grand Duchy of Lithuania in the last Seimas of the Republic of the Two Nations. The problem of a political choice

LTStraipsnyje pirmą kartą istoriografijoje analizuojama paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos seimo dalyvių, atvykusių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, personalinė sudėtis, nustatomi Lietuvos parlamentarų ryšiai su seime veikusiomis politinėmis grupuotėmis, aptariami šių grupuočių tikslai ir veiklos rezultatai. Prieinama prie išvados, jog LDK atstovų skaičius paskutiniajame Abiejų Tautų Respublikos seime, nepaisant teritorinių praradimų, prilygo iki Ketverių metų seimo reformos į seimą rinktų pasiuntinių skaičiui. LDK pasiuntiniai 1793 m. Gardino seimo atstovų rūmuose savo sudėtimi nesiskyrė nuo dalyvių ankstesniuose seimuose: dalis jų priklausė to meto lokaliniam politiniam elitui, turėjo karinius rangus, keli pasiuntiniai buvo įgiję parlamentinio darbo patirtį. Politine laikysena dauguma LDK pasiuntinių buvo artimi LDK generalinei konfederacijai. Dalyvaudami visose pagrindinėse seimo grupuotėse – karaliaus aplinkos („rūmų grupuotėje“), Kosakovskių ir konfederacijos politikos šalininkų, opozicijos ir „tylinčiosios daugumos“ – LDK pasiuntiniai 1793 m. Gardino seime rinkosi tarp dviejų galimybių: teritorijų atidavimo Rusijai bei Prūsijai patvirtinimo ir priešinimosi valstybės padalijimo įteisinimui. Pasisakymais prieš valstybės padalijimą bei aktyvia patriotine laikysena seime pasižymėjo Upytės pasiuntinys Juozapas Kimbaras. Dalyvavimas seime daugumai to meto parlamentarų sudarė palankias asmeninės karjeros galimybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublikos Seimas; Antrasis padalijimas; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntiniai į Seimą.

ENThe article analyses personal composition of the deputies of the last Diet of the Poland–Lithuania, who have arrived from the GDL, establishes the relations between the Lithuanian Members of Parliament and the political factions acting in the Diet, and discusses the aims and activity results of these factions. The conclusion is drawn that the number of the deputies of the GDL in the last Diet of the Poland–Lithuania, regardless the territorial losses, equalled the number of envoys elected to the Diet before the Four–year Diet reform. The composition of envoys of the GDL in the 1793 Grodna Diet House of the Representatives did not differ from the participants in the previous national assemblies: part of them belonged to the contemporary local political elite, had military ranks, and some envoys had acquired the experience of parliamentary work. By their political bearing most of the envoys of the GDL were close to the General Confederation of the GDL. While participating in all the main factions of the Diet – the King’s surroundings (“the court faction”), Kosakowski and the advocates of the Confederation policy, the opposition and “the silent majority”, – the envoys of the GDL in the 1793 Diet chose from two possibilities: approval of surrendering the territories to Russia and Prussia and opposing the legitimation of the partition of the state. The fact that the Diet participants joined the rebels of 1794 grounds the providence about the patriotic bearing of some parliamentarians, resistance to the aggression of Russia and Prussia and attempts to prevent dissolution of the state. [From the publication]