LTStraipsnio tikslas – remiantis teoriniais darbo jėgos imigracijos reguliavimo modeliais įvertinti Lietuvos darbo jėgos migracijos strategiją. Galimybė pasiekti strateginius Lietuvos darbo jėgos imigracijos politikos tikslus yra ribota, nes nėra jų įgyvendinimą užtikrinančių nuoseklių darbo migrantų priėmimo programų, aiškių atrankos metodų ir kriterijų, o nuolat besikeičiantis ir vis sudėtingesnis teisinis reguliavimas yra nepakankamai efektyvus. Lietuvoje dominuoja darbdavių intereso atrankos modelis, tačiau galima išskirti atskirus darbuotojų trūkumo ir žmogiškojo kapitalo atrankos modelių bruožus. Taikomi darbo migrantų atrankos metodai yra painūs ir nelankstūs, todėl neleidžia operatyviai reaguoti į darbo rinkos poreikius, įdarbinimą apsunkina ilgos biurokratinės procedūros ir nenumatoma efektyvių darbo migrantų apsaugos mechanizmų. Bendros Europos Sąjungos migracijos politikos formavimas yra vienas pagrindinių išorinių veiksnių liberalizuojant darbo migrantų atvykimo sąlygas ir užtikrinant jų teises Lietuvoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo migrantų priėmimo programos; Darbo migrantų teisės ir; Darbo migrantų teisės ir pažeidžiamumas; Europeizacija; Lietuvos darbo jėgos imigracijos politika; Pažeidžiamumas; Admission of migrant workers; Europeanisation; Labor migrants' rights and vulnerability; Lithuanian Labor Force Immigration Policy; Lithuanian labour immigration policy; Rights and vulnerability of migrant workers; Work migration programs.
ENThe aim of this article is to assess the Lithuanian labour immigration policy strategy based on theoretical labour immigration regulatory models. The author argues that the achievement of strategic Lithuanian labour immigration policy aims is limited, because there is no consistent implementation of the policy, there are no migrant workers admission programs nor clear selection methods and criteria. Legal regulation is not suffi ciently effective, because it is constantly changing and becoming more complex. Employers interest based selection model dominates in Lithuania, but particular features of employees’ shortage and human capital selection models can be distinguished. Selection methods of migrant workers are complicated and infl exible, and does not promptly respond to the needs of the labour market, the employment is complicated by lengthy bureaucratic procedures and do not provide effective protection mechanisms for migrant workers. The common European Union (EU) immigration policy development is one of the main external factors in liberalizing conditions of migrant workers entry and ensuring their rights in Lithuania. [From the publication]