LTRemiantis archyviniais šaltiniais ir gausia XX a. ketvirtojo dešimtmečio periodika, publikacijoje aptariamos tarpukario Lietuvos dešiniųjų partijų ir srovių radikalėjimo priežastys, raiškos formos parlamentinio ir ypač – autoritarinio valdymo periodais. Šioje, įžanginėje, dalyje nustatomi kriterijai, kuriais remiantis apibrėžiama ir skirstoma parlamentinio laikotarpio politinė dešinė į kairiąją, nuosaikią ir radikalią. Apibendrintai aptariamos kiekvienos iš jų programos, jų pokyčiai, kuriems įtakos turėjo europinės tendencijos ir vidaus politikos realijos. Apibūdinama dešiniųjų partijų ir srovių padėtis trečiajame dešimtmetyje. Nagrinėjamos priežastys, ketvirtajame dešimtmetyje lėmusios sustiprėjusias antipatijas parlamentinei demokratijai ir didėjantį prielankumą radikalizmui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Parlamentarizmas; Lietuvos krikščionių demokratų partija; Jaunieji katalikai; Lietuvių tautininkų sąjunga; Jaunieji tautininkai; Voldemarininkai; Ultraradikalai; Fašizmas; Dešinysis radikalizmas.
ENUsing archival sources and the prolific annals of the 1930s press, this publication discusses the reasons for the radicalisation of Lithuania’s political right, also its forms of expression during the period of parliamentary rule, and, in particular, during the period of authoritarian rule. The introductory section defines the criteria used to divide the political right during the period of parliamentary rule into left, moderate and extreme. There is generalised discussion of their programs and of changes influenced by European tendencies and the realities of internal politics. The situation of right-wing parties and political currents in the 1920s is discussed. The reasons for the strengthening of antipathy to parliamentary rule in the 1930s are studied, likewise the growing tendency toward radicalism.