Motorinės kilmės vaikų garsų tarimo sutrikimų apibrėžtys, identifikavimas ir diferencinės charakteristikos
- Lietuvių kalba / Lithuanian
- Anglų kalba / English
LTStraipsnyje pateikiama teorinė motorinės kilmės vaikų garsų tarimo sutrikimų apibrėžties ir struktūros analizė. Išskiriamos šios grupės sutrikimų (dislalijos, dizartrijos, organinio hipernosinumo, artikuliacinės dispraksijos) apibrėžtys ir sutrikimų požymiai. Pristatomi fonetinių, rezonavimo, kalbėjimo motorikos sutrikimų identifikavimo ypatumai ir sutrikimų diferencinės charakteristikos. Teorinių šaltinių analizė atlikta lyginant konceptų reikšmes nacionaliniame ir tarptautiniame kontekstuose. Teorinių šaltinių, kalbėjimo ir kalbos sutrikimų klasifikacijų analizė leido identifikuoti panašią motorinės kilmės vaikų garsų tarimo sutrikimų skirstymo logiką skirtinguose kontekstuose, tačiau išryškėjo ir sąvokų vartojimo skirtumai, lemiantys sutrikimų identifikavimo ir diferenciacijos sunkumus. Tyrimas atskleidžia vaikų kalbėjimo motorikos sutrikimų požymių, sąvokų, vartojamų jiems apibrėžti, sutrikimų diferencinių charakteristikų tikslinimo poreikį, siekiant, kad šalyje būtų laikomasi tarptautinio kalbėjimo ir kalbos sutrikimų skirstymo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Artikuliacijos sutrikimai; Diferencinės charakteristikos; Fonetiniai sutrikimai; Kalbėjimo motorikos sutrikimai; Sutrikimų identifikavimas; Vaikų garsų tarimo sutrikimai; Articulation disorders; Children speech sound disorders; Childrens speech sound disorders; Differential characteristics; Identification of disorders; Motor speech disorders; Phonetic disorders.
ENThe article presents theoretical analysis of the definitions and structure of the concepts of motor origin speech sounds disorders in children. Definitions and features of disorders attributed to this group (dyslalia, dysarthria, organic hypernasality, and articulatory dyspraxia) are singled out. Also, features of identification of phonetical, resonance, motor speech disorders as well differential characteristics of the disorders are presented. The analysis of theoretical sources has been carried out by comparing meanings of the concepts in the national and international contexts. The analysis of theoretical sources, classifications of speech and language disorders enabled us to identify a similar logic of division of motor speech sound disorders in children in different contexts; however, some difference in the usage of notions appeared too, which determined difficulties in identification and differentiation of the disorders. The research reveals the need for revision of the features, notions used to define motor origin speech sound disorders in children, differential characteristics of the disorders, in order to follow the international classification of speech and language disorders in Lithuania. [From the publication]
- Aiškinamasis anglų-lietuvių kalbų specialiojo ugdymo terminų žodynas. Logopedija / Regina Ivoškuvienė, Aniceta Garšvienė, Juozas Petruševičius, Sonata Rimdeikienė. Specialusis ugdymas. 2000, Nr. 3, p. 131-139.
- Fonologinio supratimo koncepcija pedagoginėje psichologijoje / Reda Gedutienė. Psichologija. 2010, t. 41, p. 7-17.
- Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
- Socialinių mokslų tyrimų metodologija / Rimantas Tidikis. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003. 626 p.
