Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas Lietuvos socialinės apsaugos teisėje : socialinės apsaugos sistemos plėtra ir nauji iššūkiai

• Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisinei sistemai / vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014. P. 361-373
• Taip pat paskelbta leidinyje (anglų kalba): Lithuanian legal system under the influence of European Union law / chief scientific editor Gintaras Švedas. Vilnius: Vilnius University Press, 2014. P. 361-374

LT„Socialinė apsauga" jau tapo tarptautiniu terminu. Jis pradėtas vartoti praėjusio amžiaus pirmoje pusėje, kai Jungtinės Amerikos Valstijos priėmė teisės aktus, reglamentuojančius socialinį draudimą ir daugybę kitų socialinės politikos klausimų, kaip antai socialinė parama ir specialios paslaugos, skirtos visuomenės sveikatai (1935 m.). Tarptautinės socialinės apsaugos teisės sąvoka apibrėžia kitokį reiškinį. Viena vertus, šis terminas gali reikšti socialinės apsaugos teisės normas, priimtas tarptautinių organizacijų, - pavyzdžiui, Tarptautinės Darbo Organizacijos (TDO), Europos Tarybos ar Europos Sąjungos (toliau - ES). Tokios organizacijos numato valstybėms narėms pareigą pritaikyti nacionalines socialinės apsaugos normas prie tarptautinių organizacijų numatytų standartų. Šiame kontekste tarptautinės socialinės apsaugos teisės sąvoka reiškia socialinės apsaugos teisės normas, kurias priima tarptautinės organizacijos, siekdamos nustatyti tarptautinius standartus. Tačiau tarptautinės socialinės apsaugos terminas gali būti taikomas ir grupei taisyklių, skirtų apibrėžti tiesioginį tarptautinį ryšį tarp nacionalinių socialinės apsaugos sistemų. Taigi tarptautinės socialinės apsaugos teisės sąvoka gali reikšti ir specifinę nacionalinės socialinės apsaugos teisės šaką, kurios paskirtis yra spręsti sunkumus, kylančius dėl skirtingų nacionalinės socialinės apsaugos teisės normų. Taigi tarptautinė socialinės apsaugos teisė atlieka tą pačią funkciją kaip tarptautinė privatinė teisė, kuri taip pat yra nacionalinės teisės dalis ir sprendžia privatinės teisės tarptautiškumo klausimus. Skirtingų nacionalinių socialinės apsaugos teisės normų egzistavimas iškelia uždavinių kiekvienai nacionalinei socialinės apsaugos teisei.Pastaroji turi numatyti, kokiais atvejais turėtų būti vykdoma ir kada ne, nes tokiu atveju reglamentavimą turi nustatyti kita valstybė. Kai egzistuoja skirtingos nacionalinės socialinės apsaugos teisės normos, kiekviena socialinės apsaugos nacionalinė sistema turi nuspręsti, ar užsienio socialinės apsaugos teisė daro joms kokią nors įtaką, ar ne. Jeigu taip, kiekviena nacionalinė socialinės apsaugos teisė privalo apibrėžti ir sureglamentuoti daromą įtaką. Tam, kad būtų įvykdytos šios dvi užduotys, nacionalinės socialinės apsaugos sistemos yra susaistytos specialiais dvišaliais arba daugiašaliais susitarimais. Šie susitarimai gali būti prilyginti tarptautinėms sutartims pagal tarptautinę viešąją teisę; jie taip pat gali būti prilyginami privalomiems teisės aktams, kaip antai Europos Sąjungos Reglamentui Nr. 883/2004, kuris koordinuoja visų ES valstybių narių nacionalines socialinės apsaugos teisės normas. Europos Bendrijos steigimo sutartyje nebuvo įtvirtinta jokių reikalavimų, susijusių su socialinės apsaugos reguliavimu. Tik Sutarties 117 straipsnyje buvo numatyta, kad Europos Bendrijos valstybės narės turi gerinti darbo bei gyvenimo sąlygas ir rūpintis teisės nuostatų harmonizavimu. Tačiau Europos Sąjungos sutarties redakcijos po Amsterdamo sutarties 137 straipsnis jau numato nemažai kompetencijos socialinės politikos srityje. Šio straipsnio tikslas yra pristatyti aktualiausias ES teisės nuostatas bei principus, skirtus socialinei apsaugai, jų įtaką Lietuvos nacionalinei teisei ir pritaikymo Lietuvos socialinės apsaugos teisėje aspektus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pensijų sistema; Socialinė apsauga; Teisės harmonizavimas; Žmogaus teisės; Harmonization of law; Human rights; Pension system; Social security; The European Union; Europos Sąjunga (European Union).