Bažnytinės muzikos žanras Stabat Mater katalikų liturgijoje ir originaliojoje kūryboje (I) : katalikiškosios giesmės "Stabat Mater" ištakos, raida, jos lietuviškoji tradicija, muzikinė raiška

LTStabat mater – katalikiškos muzikos žanras, perėjęs ilgą kelią nuo monodinės sekvencijos iki originalaus, stambaus vokalinio-instrumentinio kūrinio. Nemirtingą Motinos, apraudančios savo Sūnų, įkūnijimą viduramžiais atspindėjo plačiai paplitusi vienuolio-pranciškono Jakopone da Todi (1230-1306) poema Stabat mater dolorosa. Kančios ir atpirkimo tema pagal šį tekstą muzikoje pirmą kartą buvo panaudotas grigališkojo giedojimo sekvencijoje XIV a. pb. Ši, kaip ir kitos sekvencijos, grindžiama Romos katalikų bažnyčios tradiciniam giedojimui artimomis melodijomis – grigališkuoju choralu. Sekvencijos Stabat mater melodija paplito visoje katalikiškoje Europoje; ne kartą buvo verčiama į tautines kalbas. Ji buvo giedama, perkuriama, spausdinama giesmynuose bei kitose katalikų liturginėse knygose Italijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Šiaurės šalyse, Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir kt. Skirtingose tautose giesmės melodija neišvengiamai kito priklausomai nuo lokalinių giedojimo tradicijų bei nuo liaudies dainų intonacijų įtakos. Tačiau svarbiausi jos melodiniai atraminiai taškai išliko. Lietuvių katalikiško giedojimo tradicijoje giesmė Stabat mater visada buvo ypatingai svarbi, nes Marijos garbinimas Lietuvoje turi labai gilias šaknis. Giesmė “Stovi Motina” Lietuvoje yra labai plačiai paplitusi ir kaip liaudies pamaldumo išraiška. Stabat mater bažnytinėje muzikoje gyvuoja ir kaip vienbalsė šimtmečių eigoje susiformavusi giesmė, ir kaip daugiadalis, originalus (kompozitorių kuriamas) vokalinis-instrumentinis kūrinys, savo struktūra ir dramaturgija artimas kantatai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "Stabat Mater"; Bažnytinė muzika; Dievo Motina; Liturgija; Sekvencijos (muzika); Giesmės; Melodija; Dermė; "Stabat Mater"; Ecclesiastical music; Mary; Mother of God; Liturgy; Sequence; Canticle; Melody; Mode.

ENStabat mater – is a genre of catholic music, which covered a long way from monodic sequence to original, large vocal-instrumental work. In the Middle Ages, immortal embodiment of Mother weeping for her Son was reflected in a widely-circulated poem of Franciscan monk Jakopone da Todi (1230-1306) Stabat mater dolorosa. The theme of suffering and redemption according to this text was used in music for the first time in a Gregorian chant sequence at the end of XIV c. This and other sequences, is based on melodies close to traditional singing of Roman catholic church – Gregorian chant. Melody of sequence Stabat mater spread throughout the catholic Europe; many times, it has been translated to other ethnic languages. It was sung, recomposed, published in psalm-books, and other catholic liturgical books in Italy, Germany, England, France, Northern countries, Poland, Latvia, Lithuania and elsewhere. Melody inevitably changed in different nations depending on local singing traditions and influenced by intonations of folk songs. However, its key melodic resting points were preserved. In the tradition of Lithuanian catholic chanting, Stabat mater psalm always played an important role, because worship of Maria in Lithuanian goes back a long time. Psalm “Mother stands” (Stovi Motina) is very widely spread throughout Lithuania and serves as an expression of folk’s piety. In church music, Stabat mater lives on as one-voice psalm formed in the course of hundreds years, and as multi-part, original (composed by composers) vocal-instrumental work, close in its structure and drama to cantata.