Romualdo Granausko "Šv. Paulina": tekstas ir kontekstas

LTRomualdo Granausko kūriniai įvairiais aspektais tyrinėjami ne tik literatūrologų, bet ir kalbininkų. Šio tyrimo objektas – Granausko novelė „Šv. Paulina“. Kūrinys, taikant analizės ir interpretacinį metodus, analizuotas keletu aspektų: aptartas pavadinimo ir kūrinio santykis, išanalizuota, kaip įvardijami ir kokiomis kalbos priemonėmis kuriami veikėjų paveikslai ir charakteriai, kaip vaizduojama erdvė ir laikas, kokios yra būdingosios teksto siejimo priemonės, kokie kontekstai supa kūrinį. Apibendrinant galima pasakyti, kad novelės pavadinimas, kuriame iškeltas šventumo segmentas, yra motyvuotas – kūrinio tekstas ir pavadinimas susiję abipusės priklausomybės ryšiu, kūrinys pavadinimą paaiškina ir patvirtina. Pagal moralinį pasirinkimą, vertybes novelės veikėjai – ryškiausias šio pasakojamojo pobūdžio kūrinio elementas – skyla į šventuosius / geruosius ir nešventuosius / bloguosius; vienų išorės paveikslas koreliuoja su būdu (Povilas Beržonskis, Vosyliai), kitų yra opoziciškas (Paulina, Per Bliuską). Kūrinyje vaizduojama konkreti, tikroviška uždara (stribokynas), bet dažniau atvira (kiemas, kaimas, miestelis) erdvė. Kūrinyje svarbiausias istorinis laikas (pokaris), bet tam tikri įvykiai tiesiogiai susiję su metų laiku ir paros metu. Novelės erdvės ir laiko vaizdavimas nėra savitikslis, jie svarbūs veikėjams atskleisti. Kūrinyje, kurį supa istorinis ir psichologinis kontekstai, dominuoja grandininis siejimo būdas, būdingosios siejimo priemonės yra elipsė ir kartojimas. Erdvei, laikui, bet dažniausiai veikėjams įvardyti ir charakterizuoti vartojama emotyvų ir ekspresyvų, informatyvios leksikos (pravardės), gausu stiliaus figūrų (pastoviųjų ir ekpresyvių palyginimų, tropų), dažnai pasitelkiama regimųjų detalių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Erdvė; Kontekstas; Laikas; Pavadinimas; Siejimas; Stiliaus figūra; Veikėjas; Character; Cohesion; Context; Space; Stylistic figure; Time; Title.

ENRomualdas Granauskas’ writings have been analysed from various aspects not only by literaturologists but also by linguists. The object of the present study is R. Granauskas’ short story "St. Paulina". Using the methods of analysis and interpretation the text has been analysed from several aspects: a link between the title and the text has been discussed, how the protagonists’ images and characters are named and what figures of speech are used to create them, how space and time are depicted, what means of text cohesion are the most characteristic and what contexts surround the text. Analysis allows to state that the title of this short story, where holiness is emphasized, is grounded – the text and the title are interrelated as the work explains and confirms the title. According to their moral choices and values, the characters of the story, who are the most significant elements of this narration, fall into saint (good) and not saint (evil); the looks of some characters correlate with nature (Povilas Beržonskis, Vosyliai), of other characters – do not (Paulina, Per Bliuską). A concrete, realistic and close space (e.g., stribokynas) but more often – an open space (yard, village, little town) is depicted in the story. The historical time (post-war period) is most important, certain events are directly related to the season or day. The depictions of space and time are not self-aimed: they are important while revealing the characters. In the work surrounded by the historical and psychological context chain-based cohesion prevails. Ellipsis and repetition are the most characteristic types of cohesion. Emotive and expressive means, informative lexis (nicknames) are used to name the space and time but most often to name and describe the characters. Stylistic figures are abundant (constant and expressive comparisons, tropes), visual details are also often used. [From the publication]

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies