Kodėl nešokti, jeigu smagu? Regioniškumo konstravimas Lietuvos tradicinių šokių klubų judėjime

LTViena naujausių Lietuvos etninės muzikos gaivinimo formų – XXI a. pradžioje atsiradęs tradicinių šokių klubų judėjimas, siekiantis puoselėti tradicinio šokio kultūrą. Glaudžius ryšius su panašiais užsienio klubais palaikantis, daugiausia didmiesčiuose susitelkęs ir palengva provincijoje plintantis judėjimas rengia visuomenei skirtas šokių vakarones, kuriose šokami lietuvių ir kitų tautų tradiciniai šokiai. Judėjimo idėjinis, autentiškumo vertybe ir priešiškumu stilizacijai grindžiamas artumas folkloro ansamblių judėjimui leidžia tikėtis, kad šiuose klubuose gali būti akcentuojama atliekamų šokių užrašymo vieta, jų priklausomybė vienam ar kitam etnografiniam Lietuvos regionui. Kita vertus, saviti ideologiniai ir struktūriniai naujosios formos bruožai sudaro sąlygas formuotis ir savitoms regioniškumo sampratoms, jų konstravimo praktikoms. Straipsnyje, remiantis 2014 m. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje atliktais stebėjimais ir interviu, siekiama atskleisti regioniškumo konstravimo praktikas ir refleksijas Lietuvos tradicinių šokių klubų judėjime. Galima teigti, kad šokėjams svarbiausi regionai yra miestas (kuriame veikia klubas), valstybė-tauta ir bendrų šokių ar kultūros bruožų vienijama Europos dalis. Šių regionų svarba aiškintina judėjimo telkimusi didmiesčiuose, intensyviais tarptautiniais ryšiais, asmeninės (šokimo) patirties bei dalyvaujamosios muzikos kultūros kuriamos bendrystės sureikšminimu. Tradicinių šokių judėjimo regioniškumo sampratų nutolimą nuo giminingo folkloro ansamblių judėjimo ideologijos (visų pirma nuo pastarosios akcentuojamos vietos kraštui ir Lietuvos etnografiniams regionams teikiamos reikšmės) galima aiškinti keliomis priežastimis: kintančiu sociopolitiniu kontekstu, visuomenės vertybėmis ir savitomis judėjimo veiklos ypatybėmis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Liaudies šokių gaivinimas; Regionai; Tradicinių šokių klubai; Regions; Revival of folk dances; Traditional dance studios.

ENThe revival of the folk dance movement in Lithuania, one of the most recent forms of the folk music movement, began at the beginning of the 21st century. Its aim is to promote the culture of folk dancing. Most dance studios in cities and their increasing number in the periphery take part in this movement, they hold dance shows and other public events, include Lithuanian folk dances as well as those of other countries in their repertoire, maintain relations with dance studios abroad. The folk dance movement is ideologically close to the folk music movement since they both focus on authenticity and avoid stylization therefore it is easy to identify the origin of dances, the ethnographic region of Lithuania they come from. Analysing the ideology and structure of the new movement the concept of regionalism was formulated. The aim of the paper is to identify regionalism in the practice of the folk dance movement and how it is understood by its participants. In 2014 activity of Vilnius, Kaunas and Klaipėda dance studios was analysed and their members were interviewed. It was found out that the respondents associated regionalism mainly with the city where they attended the studio and the European countries with similar folk choreography and dance culture. The following conclusions can be drawn: the dance studious in cities are most actively involved in the movement, they maintain relations with dance studious in other European regions, sharing and co-creation are the basis for their practical activity and musical culture formation. The both movements, of folk dance and folk music, are closely linked with the ethnographic regions of Lithuania, differences arise due to the changing socio-political context and the value system of society as well as their specificity. [From the publication]